Viršuliškių g. 65 daugiabutyje gyvenanti moteris sako, kad muzika per visą namą skamba kiekvieną naktį. Dienos metu leidžiamai muzikai gyventojai priekaištų neturi, tačiau nakties koncertai tampa nepakeliami.
Melomanas muzika leidžia visą naktį: „Kažkoks košmaras“
Kaip teigia viena iš gyventojų, Viršuliškių daugiabutyje gyvenanti ne pirmus metus, tokie kaimyno veiksmai prasidėjo maždaug prieš pusę metų. Pasak moters, vasarą triukšmas buvo kiek aprimęs, tačiau šiai dienai jis vėl tapo varantis iš proto.
Socialiniuose tinkluose moteris paskelbė įrašą, besitikėdama atrasti kaimyną.
„Ieškau Viršuliškių g. 65 name gyvenančio (-s) melomano (-ės), kuris (-i) kiekvieną mielą naktį leidžia muziką visu garsu per visą namą. Kažkoks košmaras, tiesiog nebeįmanoma ir kažkur yra ribos“, – rašo gyventoja.
Gyventoja teigia, kad bandė savarankiškai sužinoti iš kurio tiksliai buto sklinda garsas ir pasikalbėti su kaimynu, tačiau to padaryti nepavyksta.
„Važinėjantis per aukštus neina suprasti nei kuriame aukšte, nei kuris butas. Tikėtina, kad 9, 10, 11 ar 12 aukšto gyventojas (-a)“, – sako ji.
Įrašo autorės teigimu, jie norėtų pasikalbėti su kaimynu ir išsiaiškinti tokio jo elgesio priežastis.
„Tai, kuo jūs užsiimate, nėra sveika – nei kitiems, nei jums – įsigykite ausines, jei be muzikos neužmiegate. Ir ačiū, siūlymo „kraustykis gyventi į vienkiemį“ mums nereikia – tiesiog kažkur turi būti ribos visuose veiksmuose kai gyvename bendruomenėje“, – aiškina ji.
Viso namo ramybę trikdantis melomanas, pasak gyventojos, įsijungia savo aparatūrą ir garsiai leidžia muziką kiekvieną vakarą, maždaug nuo 21 val. ir groja iki pat paryčių.
„Taip galima ir išprotėti. Tikėtina, kad tai ne mūsų aukšto kaimynai, bet tada kyla klausimas, kaip niekam daugiau nekliūna“, – svarsto moteris.
Gyventojai bijo likti apkaltinti melagingu iškvietimu
Žmonės gyvena trikdomi pašalinių garsų, tačiau vengia apie tai kalbėti ir kreiptis į policiją, iš to kyla dar viena problema.
Norint sutramdyti kaimyną gyventojai baiminasi imtis kažkokių priemonių, nes yra įsitikinę kad policija nebus veiksminga ir neužkirs ateityje galimai pasikartojančių tokių pačių veiksmų.
Gyventojai komentaruose siūlė kreiptis į policiją, bet gyventoja teigė visgi bijanti, kad gali likti apkaltinta už melagingą iškvietimą, jeigu policijai atvykus bus nutilę visi garsai.
Taip pat gyventojai diskutuoja, kad ne visada policijos sutramdymai ir baudos paveikia triukšmadarius ir susimokėję baudą dažniausiai jie tęsia toliau.
Policija: „Tokie iškvietimai nebus laikomi melagingais“
Policijos pareigūnų duomenimis, kvietimų dėl kaimynų keliamo triukšmo yra itin daug – per ketvirtį metų virš 3000 pranešimų. Tarp šių pranešimų gali būti ir pranešimai apie triukšmą iš barų, kavinių ir kt.
Policijos atstovai naujienų portalui tv3.lt komentuodami konkrečią situaciją Viršuliškių daugiabutyje teigia, kad pagrindo bijoti kviesti policiją nėra, nes tai yra daugiabutis namas, dėl to manytina, kad triukšmą turėtų girdėti ir kiti kaimynai, todėl kaltinti melagingu iškvietimu nebūtų pagrindo.
Taip pat žmogus neturėtų būti apkaltintas melagingu iškvietimu, nes policijos atstovų teigimu, jeigu gyventojas skambina norėdamas pranešti apie triukšmą, triukšmą turi girdėti ir telefonu kalbantis pareigūnas.
„Be to, jeigu kažkas telefonu praneša apie triukšmą, tai pranešimą registruojantis pareigūnas irgi triukšmą turėtų girdėti ir patvirtinti, kad girdėjosi triukšmas“, – teigia policijos atstovė.
Draudžiama triukšmauti nuo 19 val. iki 7 val. ryto
Jeigu kaimynas yra nepiktybinis ir linkęs bendrauti, policijos pareigūnai neatmeta galimybės patiems gyvebntojams bandyti ieškoti kompromiso arba prašyti pagalbos, pavyzdžiui, bendrijos pirmininko.
„Taip pat galima ir namo laiptinėje iškabinti informacinį raštelį apie keliamą triukšmą ir atsakomybę (Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas – nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas – nuo 22 val. iki 7 val.
Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto. Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais – nuo 22 val. iki 9 val.“, – praneša policija.
Visais kitais atvejais, jeigu nepavyksta komunikuoti arba kyla grėsmė saugumui, policijos pareigūnai ragina gyventojus kviesti policiją arba kreiptis pareiškimu per epolicija paslaugų portalą.
Jeigu įvykiai kartojasi daug kartų, nepaisant pranešimų ir policijos atvykimų, policija nurodo, kad dėl kiekvieno įvykio reikėtų kreiptis pareiškimu ir patartina, kad tai darytų skirtingų butų gyventojai.
Atsakomybė už viešosios rimties trikdymą: Kokios baudos gresia?
Viešosios rimties trikdymas Lietuvoje yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad triukšmas, sukeltas šauksmais, švilpimu, garsia muzika ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais, draudžiamas viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, nes toks elgesys gali sutrikdyti aplinkinių poilsį, darbą ar ramybę ir užtraukia baudą.
Asmenys, trikdantys viešąją rimtį, gali būti nubausti nuo 80 iki 200 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims baudos dydis siekia nuo 200 iki 300 eurų.
Jei viešosios rimties trikdymas kartojasi, baudos didėja. Pakartotinio nusižengimo atveju asmenims gresia baudos nuo 200 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 400 eurų. Toks griežtesnis požiūris taikomas siekiant užtikrinti rimtį ir skatinti atsakingą elgesį.
Be to, triukšmadariams, kurie trikdo viešąją rimtį renginių metu viešosiose vietose, gali būti skiriamas draudimas dalyvauti viešuose renginiuose. Šis draudimas gali trukti nuo vieno mėnesio iki vienerių metų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir aplinkybių.
Atsakomybė už melagingus iškvietimus
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingus iškvietimus ir Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą.
Jei asmuo trukdo Bendrojo pagalbos centro darbą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, jam gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 200 eurų. Tai galioja atvejams, kai į pagalbos centrą skambinama neturint realios priežasties, taip užimant operatorius ir trukdant reaguoti į tikrus pagalbos prašymus.
Dar griežtesnė atsakomybė numatyta už specialiųjų tarnybų, tokių kaip priešgaisrinės apsaugos, policijos ar greitosios medicinos pagalbos, melagingą iškvietimą. Už tokius veiksmus gresia baudos nuo 200 iki 2000 eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
