Premjero sudaryta darbo grupė Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybėms Baltarusijoje ištirti mažėja - protestuodamas prieš jos neveiklumą iš jos traukiasi atsargos generolas Jonas Kronkaitis.
„Sudaromas įspūdis, kad rimtai dirbame“
"Pasitraukimo priežastis labai paprasta - komisija nieko neatliko iki šiol ir toliau nieko neveikia", - dienraščiui "Lietuvos žinios" tvirtino J.Kronkaitis, atsistatydinimo pareiškimą komisijos pirmininkui filosofui Vytautui Ališauskui ketinantis įteikti penktadienį.
Anot J.Kronkaičio, komisija jau kelias savaites nebuvo nė karto susitikusi.
"Sudaromas įspūdis, kad rimtai dirbame, tačiau komisijoje iš tikrųjų nieko nevyksta. Man yra nepriimtina, kad taip nevertintume žuvusio žmogaus atminimo", - piktinosi buvęs kariuomenės vadas.
Tiesa, komisijoje vis dėlto šis tas vyko. Komisijos nariai buvo paraginti pateikti rūpimus klausimus VSD ir Užsienio reikalų ministerijai (URM). Generolas J.Kronkaitis jų pateikė aštuonis.
Vienas labai paprastas ir konkretus - kodėl prezidentas Valdas Adamkus atsisakė susitikti su parlamentinį tyrimą vykdžiusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK)nariais, kai jie to prašė.
Pasak J.Kronkaičio, komisijos pirmininkas V.Ališauskas jam pareiškęs, jog komisija negali reikalauti, kad į klausimus atsakinėtų šalies vadovas.
Dar viena priežastis, dėl kurios J.Kronkaitis palieka komisiją esą yra netesimi komisijos pirmininko pažadai. V.Ališauskas buvo pranešęs, kad komisijai sutiko liudyti vienas žmogus, kuris buvo susitikęs su V.Pociūnu prieš pat jo žūtį. Tačiau ėjo savaitės, o "svarbus liudytojas" komisijoje taip ir nepasirodė, nelabai aiškinant, kur jis yra pradingo.
„Imituoti darbą nėra jokio reikalo“
Pasak dienraščio, V.Ališauskas ketvirtadienį buvo labai nustebęs, kai sužinojo apie J.Kronkaičio pasitraukimą ir atsisakė komentuoti "informaciją iš trečiųjų lūpų". Jis taip pat nesutiko su vertinimais, kad komisija vegetuoja bei kategoriškai neigė tvirtinimus, esą blokuojantis nepatogių klausimų valstybės institucijoms pateikimą.
„Jis yra laisvas žmogus ir turi teisę taip elgtis. Motyvus yra išdėstęs pasitraukimo rašte. Tai yra jo nuomonė. Aš manau, kad pirmiausia reikia palaukti, kol gausime atsakymus“, - penktadienį „Balsui.lt“ sakė V.Ališauskas.
Pasak komisijos pirmininko, jis manąs, kad atsakymai į valstybės institucijos komisijos pateiktus klausimus tikrai bus.
„Kitas klausimas, ar jie mus, komisijos narius, patenkins. Be to, galiu pasakyti, kad imituoti veiklą aš nematau jokio reikalo. Grupė skirta darbui, o ne veiklos imitacijai, viešiesiems ryšiams. Manau, kad būtų teisingiau įvertinti situaciją tokią, kokia ji yra – mes šiuo metu neturime didelių galimybių aktyviai veikti tol, kol iš tikrųjų prokuratūra neparodė, ką jinai gali, kokie galimi pokyčiai dėl jos veiklos. Tad šia prasme aš manau, kad turėtume duoti šiek tiek laiko prokuratūrai, o tik po to padaryti išvadas apie prokuratūros ryžtą dirbti“, - sakė V. Ališauskas.
Paklaustas apie jo vadovaujamos komisijos veiklos perspektyvas, pašnekovas pabrėžė, kad labai sunku prognozuoti „kokį nors perspektyvos buvimą ar nebuvimą“.
„Komisija, manau, turi veikti, laukti, kol galės imtis naujų veiksmų. Aš tikiuosi, kad vis dėlto informacijos bus, ir šia prasme nematau priežasties, kodėl dabar būtent reikėtų imtis tokių drastiškų veiksmų“, - „Balsui.lt“ sakė V. Ališauskas.
J. Karosas: taip ir turėjo baigtis
Kitas komisijos narys Justinas Karosas, paprašytas pakomentuoti J. Kronkaičio atsistatydinimą, „Balsui.lt“ sakė manęs, kad taip ir turėjo baigtis.
„Iš tiesų, neatsiradus veiklos, tyrimo objekto, neišvengiamai toks dalykas darosi nereikalingas. Mat reikalas tas, kad yra pradėtas teisminis tyrimas, todėl komisija negali gauti visos medžiagos. Todėl aš nežinau, ką mes čia galime tyrinėti“, - sakė Seimo narys.
J. Karosas teigė suprantąs J. Kronkaitį. „Nežinau jo motyvų, bet ši komisija iš tiesų šiandien neturi ką veikti. Svarbiausia, kad savo darbą atliktų tos institucijos, kurios tam skirtos. O tokios komisijos nebent tam tikrą politinį momentėlį gali išnaudoti, tai įvairūs žaidimai. Tikrai reikėtų orientuotis į teisėsaugos institucijų veiklą, o ne į propagandinius dalykus, kurie neišvengiamai lydi kiekvienos komisijos darbą“, - sakė jis.
Komisija – visuomenei nuraminti
V. Pociūno išvykimo dirbti į Baltarusiją aplinkybės ir jo žūtis toje šalyje tapo viena iš nesutarimų Lietuvos politinėje arenoje šerdžių. Reaguodamas į išsakomus priekaištus, esą valdantiesiems nerūpi išsiaiškinti tiesos, premjeras Gediminas Kirkilas sudarė komisiją, kuriai pavedė ištirti V.Pociūno mirties aplinkybes. Premjero nuomone, ši darbo grupė turėtų atsakyti į visuomenei rūpimus jautrius V.Pociūno bylos klausimus.
Komisijoje, be V.Ališausko, dar dirba užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, europarlamentarai Vytautas Landsbergis ir Aloyzas Sakalas, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas bei užsienio reikalų ministro patarėjas Jurgis Jurgelis.
Teisėsaugos atstovai atsisakė dalyvauti komisijos darbe. Prezidentūra, pareiškusi kritišką požiūrį į šią grupę, atsisakė deleguoti į ją savo atstovą.
Ši daro grupė yra susilaukusi nevienareikšmiškų prezidento Valdo Adamkaus, teisininkų bei politikų nuomonių - esą jos veikimas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, nes V.Pociūno žūties aplinkybes gali vertinti tik teismas.
Pernai lapkritį Generalinė prokuratūrą nustatė, jog Lietuvos konsulate Gardine dirbęs V.Pociūnas 2006 metų rugpjūčio 23-ąją tarnybinės komandiruotės Breste metu žuvo per nelaimingą atsitikimą, iškritęs per langą ir ikiteisminį tyrimą nutraukė, tačiau teismui panaikinus tokį sprendimą tyrimas bus tęsiamas.
Parlamentinis tyrimas, inicijuotas kaip V.Pociūno žūties aplinkybių aiškinimasis, netrukus virto VSD veiklos tyrimu, kuris kritikuotas kaip perdėm politizuotas, ir baigėsi šios specialiosios tarnybos vadovo Arvydo Pociaus nušalinimu.
