Šiandien moteris džiaugiasi, kad vyras jau ima valdyti kūną ir atpažįsta ją iš balso. Sigita nė neketina pasiduoti. Ji pasiryžusi gauti reikiamą pinigų sumą tolimesniam vyro gydymui. Mat tai, ką į nelaimę patekusiam vyrui suteikia valstybė – tik lašas jūroje.
„Užauginome vaikus ir ketinome pradėti gyvenimą tik dėl savęs,“ - pokalbį pradėjo Palangoje gyvenanti Sigita.
Tad sulaukęs darbo užsienyje pasiūlymo, jos 52 metų vyras Aleksandras, balandžio mėnesį, iš Palangos išvyko dirbti į Olandiją. Tačiau nauja pradžia truko vos savaitę – vyras nukrito nuo laiptų ir sunkiai susižeidė galvą. „Balandžio 30 dieną jis patyrė traumą, Roterdamo ligoninėje 9 gydytojai 12 valandų jį operavo,“ - pasakojo Sigita.
Išvydusi vyrą – apalpo
Sigutė sužinojusi apie nelaimę tučtuojau išskrido į Roterdamą. Išvydusi vyrą – pati neteko sąmonės.
„Vaizdas buvo kaip iš siaubo filmo. Kūnas visas buvo apraizgytas vamzdeliais. O dar ir galvos kaušas atidarytas, ten taip pat buvo išvesti vamzdeliai“, – sakė Sigita.
Gydytojai davė 10%, jog vyras išgyvens. Tačiau minėjo, kad sėkmės atvejų pasitaiko, esą svarbu tikėti.
„Į Olandiją mes suskridome visi: dukra, sūnus, aš. Budėjome, laukėme, kvietėme jį sugrįžti. Viltis niekada mūsų nepaleido. Mėnesį ir savaitę vyras prabuvo komoje. Su tokia diagnoze žmonės negyvena, man sakė medikai. Tačiau mums pavyko ir jis sugrįžo,“ - pasakojo moteris.
Nors medikai Roterdamo ligoninėje labai aukštos kvalifikacijos ir siūlė tolimesnį gydymą bei reabilitaciją, šeimai tai buvo neįkandami pinigai. Todėl nuspręsta vyrą gydyti Lietuvoje.
„Nemokamai suteikta buvo tik būtinoji pagalba, o jos esą pabudusiam iš komos jau nebereikia, tad už visą kitą gydymą teko susimokėti. Nutarėm vyrą vežtis į Lietuvą. Rotardamo ligoninės medikai to daryti iš pradžių neleido, vėliau sutiko tik tuo atveju, jei nuolat kelionės metu budės gydytojas ir vyras bus gabenamas reanimobiliu su specialia įranga. Apie skrydį nebuvo net kalbos, tai buvo uždrausta,“ - sakė moteris.
Vyras į Lietuvą pargabentas be gyvybės ženklų
Olandijos ligoninė pacientą pasiūlė pargabenti už 12 tūkstančių eurų. Šia paslauga šeima pasinaudoti neišgalėjo, tad Sigita Lietuvoje su draugų pagalba rado riekiamą medikų komandą vyro pargabenimui. Tai atsiėjo 3300 eurų. Finansiškai šeimą parėmė draugai, kolegos, moteris pardavė ir automobilį.
„Kiek turėjau atostogų visas jas išnaudojau vyro slaugymui Olandijoje, dukra sustabdė studijas užsienyje. Aš staigiai grįžau į Lietuvą, nes reikėjo surinkti kažkokiu būdu pinigus vyro pargabenimui, dukra liko Olandijoje, ligoninėje, dėl dokumentų formalumų,“ - pasakojo Sigita.
Iš Olandijos vyras buvo parvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Čia praleido 10 dienų.
„Vyras buvo pajungtas vėl prie aparatų. Reikėjo atstatyti gyvybines funkcijas. Tracheostoma nauja įvesta į kvėpavimo takus. Maitinamas Olandijoje buvo daromas per nosį, čia gydytojai priėmė sprendimą daryti operaciją, kad būtų galima maitinti zondu per skrandį. Pirkome vaistus, naudojom juos smegenų funkcijoms atsistatyti. Bet po 10 dienų jis gulėjo kaip pagaliukas, be gyvybės ženklų, neteikė jokių vilčių,“ - pasakojo Sigita.
Medikai nusprendė vyrą siųsti į Palangos ligoninės slaugos skyrių. Tačiau žmona Sigita vilties neprarado ir šiuo atveju. Tai ką ji padarė – prilygsta stebuklui.
Moteris padeda vyrui pažinti gyvenimą iš naujo
„Tai kasdienis darbas, triūsas, kiek turėjau atostogų, tiek važiavau kasdien ir dirbau su juo slaugos skyriuj, intensyviai mankštinau, masažavau ir jau pavyko atsistatyti rankas,“ - kalbėjo Sigita.
Moteris sako, jog tikrasis vyro gimtadienis – balandžio 6 dieną, tačiau dabar esą švęs ir balandžio 30. Tądien, kai vyrui buvo atlikta sunki smegenų operacija ir jis išgyveno. Aleksandrui dabar tenka visko mokytis iš naujo. Pažinti ne tik spalvas, bet ir išmokti kramtyti.
„Mes pažįstam pasaulį iš naujo. Pažinom spalvas, nes neskyrėm jų, darėm mankšteles rankom, dirbom kiekvieną dieną ir norom, ir nenorom. Su paskatinimais, paraginimais ir mokėmės visko iš naujo. Negalėjom išimti zondo iš skrandžio, kadangi nemokėjom kramtyti, maisto nuryti, nesuprato kaip tai daroma, kas tai yra. Mokėmės iš naujo pažinti skonį, kvapą,“ - pasakojo Sigita.
Moteris nepaliauja sutuoktiniui pasakoti apie jų buvusį gyvenimą, keliones, vaikus. Stengiasi jį įkvėpti nepalūžti ir mokytis gyvenimo iš naujo.
„Nors daug kas sako, kad į komą panirę žmonės nieko negirdi, aš tikiu, kad Aleksandras mane girdėjo. Su juo nuolat kalbėjausi, pasakojau dienos įvykius ir prisiminimais dalijausi. Ir dabar tą darau, nuolat rodau jam mūsų bendras nuotraukas, pasakoju apie kelionę, kurią jis man padovanojo mūsų tuoktuvių metinių proga. Vaikai su juo bendrauja „Skype“ programos pagalba. Matau, kaip pamatęs vien tik vaizdą jis lyg ir sutrinka, tačiau išgirdęs balsą nusiramina,“ - kalbėjo Sigita.
Valstybės pagalba – lašas jūroje
Anot moters, vyras kol kas taria tik vieną kitą žodį, tad sunku suprasti ką jam skauda. Tačiau Sigita kasdien su nauja viltimi skuba į ligoninę ir tikisi, kad bus geriau ir geriau. Esą Olandijoje gydytojų suteikta viltis, nors ir labai maža, Sigitą veda į priekį. Neleidžia pasiduoti ir vaikai. Šeima tiki, kad vyro jėgos sugrįš. Apie tai leidžia svajoti ir per 3 mėnesius pasiekti rezultatai. Tiesa, vien tik mylimos žmonos – Sigitos jėgomis. Esą gydytojai nė neketino tokios būklės ligoniui skirti reabilitaciją. Neva pagal diagnozę – nepriklausė.
„Reabilitologė pamačiusi rezultatus dabar jau davė siuntimą į Palangos reabilitacinę ligoninę. Mūsų atveju ligonių kasos apmoka tik 24 dienas šioje įstaigoje per metus. Tačiau tai juk lašas jūroje,“ - sakė Sigita.
Visas savo jėgas ir laiką skirianti vyro slaugai, moteris dar ir dirba. Esą skaudu, kad jos vyras, 52 metų Aleksandras, turintis 29 metų darbo Lietuvoje stažą, nuolat mokėjęs mokesčius, valstybės pagalbos tik tiek tesulaukia – 24 nemokamų dienų reabilitacijos per metus.
„Para Palangos reabilitacijos ligoninėje, su tokiu gydymu, pagalba, kurios reikia mano vyrui, atsieina apie 60 eurų. O mums tokių parų reikia labai daug. Norisi, kad su juo dirbtų profesionalai. Jie tikrai suteiktų daugiau pagalbos,“ - sako Sigita.
Gydytojai suteikia vilties
Palangos reabilitacinės ligoninės gydytojai apžiūrėję Aleksandrą suteikia vilčių. Esą viskas vyksta šauniai, reikia tik nuolatinio intensyvaus darbo ir įmanoma pasiekti dar geresnių rezultatų.
„Tiesiog negaliu pasiduoti ir neketinu. Jau daug pasiekėm, tikiu, kad pasieksim dar daugiau. Ir žinau, kad esu viena, man reiks susitvarkyti su visais rūpesčiais, kai vyrą parsivešiu namo po visų reabilitacijų. Teks pertvarkyti namus, vonią, kad būtų patogiau,” - kalbėjo Sigita.
Pora susipažino Latvijoje. Ukrainietį vyrą iš Palangos kilusi Sigutė suviliojo kraustytis į pajūrį. Čia jie sukūrė šeimą. Nepalaužiamo tikėjimo, begalinės meilės bei atsakomybės savo vyrui vedina, Sigita tiki, jog vieną dieną jie ir vėl bus laimingi.
“Tiesiog dabar bus toks gyvenimo laikotarpis, tikiu, kad ateityje jis pasikeis. Būsime vėl tokie, kokie buvome – laimingi kartu. Kasdien regiu progresą. Nenuleidžiam rankų, vaikštom į sporto salę, užsiiminėjam įvairiomis veiklomis. Juk pradžioje jis išvis rankos nevaldė, o dabar ir stiklinę nulaiko, kairė ranka – stipresnė, dešinė – silpnesnė. Jis pats labai stengiasi daryti visus pratimus. Tad mums labai reikia numatytos reabilitacijos“, - kalbėjo moteris.
Visi norintys ir galintys prisidėti, prašomi paramą skirti į nurodytą Aleksandro banko sąskaitą: LT167044000593616630, SEB bankas, Aleksandras Muss.
