Henrikas Daktaras, ne vieną dešimtmetį vadovavęs gaujai, kuri negailestingai žudė priešininkus, per pastaruosius aštuonis mėnesius išbandė viską, kad tik pats liktų sveikas ir gyvas. Desperatiškos tėvo pastangos išsisukti nuo teisėsaugos žlugo sūnaus Enriko akyse - H.Daktaras apalpo, kai suvokė, jog daugiau niekada nebeišeis į laisvę.
Lietuvos policija švenčia tylią pergalę - sėkmingai baigėsi daug mėnesių trukusi operacija, kai ne tik ieškota 52 metų H.Daktaro, bet ir rinkti įrodymai, pagrindžiantys organizuoto nusikalstamo susivienijimo sukūrimą, jo vadovo vaidmenį, padarytus nusikaltimus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu, padėkojo už profesionalius pareigūnų veiksmus.
Prabilo nužudytieji.
Tačiau policijos ir prokuratūros pergalė tyli: prieš akis dar ilgas tyrimas, apklausos, bylų perdavimas teismui ir galiausiai - teismų procesas. Pareigūnai atsisako teikti informaciją apie H.Daktaro sulaikymą ir gaujos nusikaltimų tyrimą, nes neatsargus žodis gali pakenkti bylai. Tik tuomet, kai nuskambės paskutinis ir neskundžiamas teisėjų verdiktas, pareigūnai galės papasakoti, kaip viskas vyko. Nuo ko pradėjo vyniotis siūlo galas, kada ir kiek kartų jis buvo pasimetęs, kas padėjo atskleisti nusikaltimus.
„Daktarų“ grupuotės veikla tiriama pradedant nuo 1989 metų. Per tą laiką kai kurie gaujos nariai buvo patraukti atsakomybėn už atskirus nusikaltimus, tačiau liko ir neįrodytų nusikaltimų. Didelis tyrimo postūmis įvyko atsiradus žmonių, kurie pradėjo duoti parodymus, padėjo surinkti įrodymus. 2008-ųjų pabaigoje ir šių metų pradžioje buvo atkasti keli lavonai. Tyrimo duomenimis, šiuos žmones nužudė „Daktarų“ grupuotės nariai. Kadangi anksčiau dėl tų asmenų buvo atliktas tyrimas kaip dėl dingusiųjų be žinios, aptikus kūnus susidėliojo visa aplinkybių seka. Pasak pareigūnų, tada atsirado pagrindas atsakingai pareikšti įtarimus H.Daktarui. Dar tirdami Panevėžio „tulpinių“, Klaipėdos „gaidjurginių“, Telšių „šilinių“ veiklą policijos ir prokuratūros pareigūnai įsitikino: jei nepavyks kvalifikuotai įrodyti gaujos narių padarytų nusikaltimų, nėra ko nė pradėti, kitaip byla žlugs teisme. Tirdami ir H.Daktaro asmeniškai, ir jo suburtos grupuotės veiklą pareigūnai žinojo, kad turi vienintelį šansą tai padaryti gerai, kvalifikuotai, kad reikia neskubėti, išlaukti. Tokia taktika pasiteisino.
Paslaptys išaiškės
Spaudoje skelbta, jog H.Daktarui ir jo sėbrams gali būti inkriminuota net 30 nužudymų organizavimas ir daugybė kitų nusikaltimų, tarp jų - pasikėsinimas nužudyti, plėšimas, turto prievartavimas, neteisėtas laisvės atėmimas, neteisėtas šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas. „Daktarų“ gauja veikė ne tik Kaune, bet ir kituose krašto regionuose.
Vienas mįslingiausių jai priskiriamų nusikaltimų - Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, dingimas. 1993 metų pabaigoje šis vyras įsėdo į automobilį, priklausantį „Daktarų“ grupuotės nariams, ir nuo to laiko jo niekas gyvo nebematė. R.Ganusauskas turėjo sukaupęs daug turto: namų, viešbučių, automobilių. Jam dingus turtas buvo išparduotas, o jo žmona Loreta Ganusauskienė su vaikais išvyta iš namo, kuriame šeima gyveno.
Vis dar neįvardyti 1993 metų spalio 7-ąją „Vilijos“ kavinėje surengtų skerdynių dalyviai ir organizatoriai, kai iš automato buvo nužudyti penki su H.Daktaru susiję vyrai, o pats H.Daktaras ir keli pagrindiniai gaujos nariai liko gyvi. Galbūt dabar paaiškės ir 1996 metų balandžio 5-ąją Kaune, Sargėnuose, dešimčia šūvių nušauto koncerno „Agora“ prezidento 33 metų Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymo paslaptis?
Bėgo ne nuo policijos?
Spėjama, kad H.Daktaras pasislėpė 2008 metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas. Tomis dienomis kriminalistai sulaikė aštuonis „Daktarų“ gaujos narius, tarp jų - Vidmantą Gudzinską (Guzą) ir Egidijų Abarių (Gogą). Dar dvi dešimtys įtariamųjų atsidūrė areštinėse kiek anksčiau. Sulaikytieji įtariami įvykdę 150 nusikaltimų.
Kriminalistai padarė dešimtis kratų ir vieną po kito suiminėjo H.Daktaro aplinkos žmones, bet gaujos lyderio nelietė. Jį nuspręsta sulaikyti tik 2009 metų vasarį. Tačiau H.Daktaras nelaukė, kada pareigūnai pasibels į jo pilaitės Kauno rajone, Užliedžiuose, duris.
Kodėl vieną gražią dieną H.Daktaras dingo iš Lietuvos? Turimais duomenimis, jis pirmiausia paspruko iš savo namų, bet ar dėl policijos veiksmų? Tada policija jo neieškojo. Pagrindas sulaikyti H.Daktarą atsirado vėliau. Lygiai taip pat jis galėjo išvykti prieš metus ar prieš dvejus. H.Daktaro sulaikymo priemonės prasidėjo, kai nuvykę į namus pareigūnai jo nerado. Tada vasario mėnesį buvo paskelbta paieška. Ikiteisminis tyrimas atsakys į klausimus, kodėl H.Daktaras pabėgo iš Lietuvos. Gal jį kas nors klaidingai informavo? Gal kilo grėsmė iš kitų asmenų, ne iš policijos? H.Daktaras nebuvo neliečiamas ir visiems draugas. Būta ir jam priešiškai nusiteikusių asmenų.
Kauno kriminalistai šiuo metu tiria, kas ir kodėl apšaudė H.Daktaro dvarą juosiančią masyvią tvorą. Pareigūnai apie šį įvykį sužinojo 2008 metų gruodžio 24 dieną, nors į tvorą šaudyta gruodžio 19-ąją 3 val. nakties. Neoficialiais duomenimis, šaudyta iš Kalašnikovo automato. Ar tuo metu H.Daktaras dar gyveno savo namuose ir todėl spruko kuo toliau nuo pavojaus?
Beprasmis slapstymasis
Nuo tyrėjų bandė pabėgti ne tik H.Daktaras. 2008-ųjų pavasarį iš Lietuvos spruko V.Gudzinskas, o tais pačiais metais per Kūčias - E.Abarius. Jam pavyko nusigauti iki Helsinkio, iš kurio ketino skristi į Izraelį, bet ten buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą. Kiek anksčiau į Sankt Peterburgą pabėgęs Jonas Bielskis irgi buvo surastas.
Tarsi nujausdama, kad H.Daktarui nepavyks ilgai slapstytis, jo žmona Ramutė Daktarienė apsilankė Generalinėje prokuratūroje ir pas Kriminalinės policijos biuro viršininką A.Matonį. „Kartą R.Daktarienė buvo atėjusi į priėmimą pas mane, - patvirtino A.Matonis. - Atvyko pasišnekėti. Kaip ir kiekvienas pilietis, ji turi teisę ateiti į priėmimą.
Kalbėjome geranoriškai. Pasiūliau H.Daktarui nesislapstyti ir atvykti į policiją. Tik laiko klausimas, ar ilgai žmogus slapstysis, bet visiškai pasislėpti jau neįmanoma. H.Daktaras neturėjo vilčių būti nesurastas. Tai pasakiau ir R.Daktarienei.“
Pasak pareigūnų, paieška daugeliu atvejų anksčiau ar vėliau duoda rezultatų. Gana gerai sureguliuotas teisinis mechanizmas ir bendradarbiavimo elementai su visomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis ir šalimis, kurios nėra ES narės. Pasiektas visai kitas etapas, palyginti su laikotarpiu po SSRS iširimo, kai buvo daug galimybių kur nors išvažiuoti. Per pastaruosius penkerius metus pareigūnai surado daugybę ieškomų nusikaltėlių ne tik ES, bet ir Ukrainoje, Rusijoje, kur jie ilgai ir ramiai gyveno. Šiandien techninės priemonės ir informacinės sistemos veikia pakankamai gerai.
Rugsėjo 4-osios pavakarę Bulgarijoje pagal Europos arešto orderį sulaikytas H.Daktaras buvo neatpažįstamai pasikeitęs. Sunku pasakyti, kas labiau suglumino jį sučiupusius pareigūnus - barzda, ilgi plaukai, svetimas vardas ar tokio lygio kriminaliniams veikėjams nebūdinga reakcija. Niekas nesitikėjo, kad H.Daktaras apalps pamatęs pareigūnus.
Bebaimiu, įžūliu, apsukriu, išradingu vadintas H.Daktaras susmuko kaip bulvių maišas ant grindinio. Negalėdami patikėti, kad po visą Europą ieškomas, penkiskart teistas gaujos vadeiva lietuvis paprasčiausiai apalpo, pareigūnai iš pradžių įtarė, jog H.Daktaras apsimetinėja. Bet ne, jis neapsimetinėjo, kaip klaidino savo skaitytojus vienas solidus dienraštis.
Bulgarijos pareigūnai informavo Lietuvos teisėsaugininkus, kad H.Daktaro sveikatos būklė bloga, todėl jie suinteresuoti kuo greičiau perduoti sulaikytąjį Lietuvai. Taigi gimtajame krašte H.Daktaras gali atsirasti netgi anksčiau nei po dviejų mėnesių, kaip buvo manoma iškart po jo sulaikymo.
Žodis „Lietuva“, šalis, kurios Tadu Blinda kai kas vadino H.Daktarą, dabar kauniečiui kelia siaubą. Anot Bulgarijos pareigūnų, H.Daktaras patyrė nervinį šoką išgirdęs, kad jam reikės grįžti į Lietuvą. Hipertonija, glaukoma, nuolat kankinančios haliucinacijos - tokias savo ligas vieną po kitos Bulgarijos teisme antradienį vardijo H.Daktaras. Jo advokatai tvirtino, jog sulaikytojo psichikos būklė šiuo metu itin prasta. Nuo minties, kad gali būti perduotas Lietuvai, jį ištiko panikos priepuolis.
Tačiau šokas netrukdo H.Daktarui regzti planus, kaip likti Bulgarijoje. Kauniečio advokatas Branimiras Balačevas jau pareiškė, kad H.Daktarą į gimtinę nori pargabenti jam priešiška politinė grupuotė, kad jis tapo politinės kovos auka, parašęs autobiografinę knygą.
H.Daktaro knygoje „Išlikti žmogumi“ minimas ir be žinios dingęs R.Ganusauskas, kurio palaikai, tikėtina, pagaliau surasti. 1993 metų rudenį, kai „Vilijos“ kavinėje susidorota su penkiais „daktariniais“, R.Ganusauskas slapstėsi Bulgarijoje.
Giminaičio ir bendražygio pramintu taku į šią šalį spruko ir H.Daktaras. Už 25 km nuo Varnos kurorto esančiame Kranevo kaimelyje jis gyveno pasivadinęs Kęstučiu Šimkumi ir mielai atsiliepdavo šaukiamas Kosta. Tačiau net šiame tolimame krašte H.Daktarui nepavyko pasislėpti nuo teisėsaugos.
Bulgarijos Varnos miesto apygardos teismas vakar priėmė nutartį, kuria leidžiama išduoti Lietuvai suimtą, nuo Lietuvos teisėsaugos besislapsčiusį Kauno nusikaltėlių vadeivą H.Daktarą. Tai BNS penktadienį patvirtino Varnos apygardos ir apeliacinio teismo atstovė spaudai Elena Bangijeva. Ši nutartis per 5 darbo dienas gali būti apskųsta Varnos apeliaciniam teismui.
Rūta SKATIKAITĖ
