„Gyvename gražioje, bet visų užmirštoje vietoje“, - teigia vos už poros kilometrų nuo Alytaus miesto įsikūrusios sodų bendrijos „Versmė“ bei Panemuninkėlių kaimo gyventojai. Jie skundžiasi prastu, neremontuojamu keliu.
Rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vyriausiasis inžinierius Rimantas Vabolis aiškino, jog prieš kelis metus į „Versmę“ užsukdavęs maršrutinis autobusiukas, tačiau prie miesto gatvių pripratusiems vežėjams kelias į sodų bendriją atrodė prastas, o ir keleivių nebuvę daug.
Punios seniūnijos, kuriai priklauso Panemuninkėlių kaimas, seniūno Gintauto Laukaičio teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nekursuoja autobusiukai, yra keleivių stygius. Kelias, seniūno manymu, yra patenkinamas, ypač nuo miesto iki Panemuninkėlių. „Prieš pora metų buvo remontuojami prasčiausi kaimo keliuko ruožai. Sutvarkyti kapitaliai jį visą trūksta lėšų“, - kalbėjo G. Laukaitis. Jis pažadėjo, jog šią vasarą vėl bus remontuojamos atkarpos, keliančios didžiausią rūpestį, o nuo rugsėjo pirmosios ims kursuoti autobusiukai.
„Versmės“ gyventojai įsitikinę, jog kelias „kaltas“ ir dėl šiukšlių išvežimo. Bet sodininkų bendrijos pirmininkas Gediminas Ustinavičius aiškino, kad atliekas išvežanti bendrovė „Dzūtra“ nesudaro su kaimo gyventojais sutarčių. Tai galėtų padaryti sodininkų bendrija, tačiau vargu, ar ji sugebėtų atsiskaityti su „Dzūtra“ už paslaugas - dabar iš 250 bendrijos narių mokesčius pavyzdingai moka mažiau nei pusė.
Tačiau ir susisiekimo, ir šiukšlių išvežimo problemos nublanksta prieš fekalijų kvapą, sklindantį iš miesto valymo įrenginių kitapus Nemuno. Po lietaus, anot sodininkų, norisi viską metus bėgti iš gamtos prieglobsčio. Čia tik sodininkaujantys kartais taip ir daro, tačiau „Versmėje“ yra maždaug šimtas nuolatinių gyventojų. „Kartais kvapas toks aštrus, jog galvą įskausta iki svaigimo, pykinimo“, - pasakoja jie, jau seniai atsisakę malonumo gerti kavą ar valgyti lauke. „Pastaruoju metu kvapas tampa tiesiog nepakenčiamas“, - teigė septynerius metus čia gyvenantis alytiškis.
Vandens nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančios bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktorius Rolandas Žakas problemą aiškino taip: „Parenkant nuo 1969 metų veikiančių įrenginių vietą, tikėtasi, jog vyraujantys šiaurės vakarų krypties vėjai visus nemalonius kvapus nuneš toli už miesto. Problemų kilo, kai, miestui plečiantis, vaizdingose vietose panoro gyventi daugiau alytiškių. Taip vyraujančių vėjų kelyje atsirado ir sodų bendrija „Versmė“.
Pasak bendrovės vadovo, ir prieš dvidešimtmetį, ir dabar jaučiamas nemalonus kvapas. Negalima tvirtinti, kad jis yra stipresnis ir dažniau pasikartojantis. „Gal tik gyventojai tapo reiklesni, o kai kurie kurdamiesi deramai neįvertino situacijos“, - samprotavo R. Žakas. Jis pabrėžė, kad kvapas nekenksmingas sveikatai - tai patvirtino ne kartą atlikti laboratoriniai tyrimai.
„Dzūkijos vandenų“ direktoriaus teigimu, panašių problemų yra daugumoje Lietuvos miestų, o nuotekų valyklos cecho viršininkas Gintaras Bolys stebėjosi: „Kaip gi nebus kvapo - juk čia valomos viso miesto nuotekos.“
„Planuojame sutvarkyti valyklos dumblo ūkį, - teigė R. Žakas. - Po rekonstrukcijos, finansuojamos iš Sanglaudos fondo, valykloje veiks pažangesnė įranga, neišleidžianti į aplinką kvapų“.
Dabar atliekama mokslinė studija, kur panaudoti apdorotą dumblą, nes po rekonstrukcijos įrengtose aikštelėse šios atliekos galės būti sandėliuojamas tik vienerius metus.
Studija turėtų atsakyti ir į klausimą, kaip sutvarkyti nuo 1969 metų Nemuno krante, šalia Bakšių gyvenvietės sukauptą dumblą. Šias nemalonų kvapą skleidžiančias atliekas planuojama iškasti, perdirbti ir išvežti arba užsodinti medžiais.
Vandens valymo ūkio projektams įgyvendinti tikimasi nemažos Europos Sąjungos paramos - apie 100 milijonų litų. Darbai turėtų būti pradėti šiemet ir baigti iki 2013 metų. Beje, garantuoti, kad po dumblo ūkio rekonstrukcijos nemalonus kvapas visiškai išnyks, specialistai negali.
Rasa ŠČIUČKIENĖ
