Moteris netgi įtaria, kad būsto savininkė paima daugiau pinigų už sunaudojamą elektros energiją nei jai priklausytų, nes visuotinai kalbant apie mažėjančias elektros energijos kainas pati Irena sako mokanti tikrai daug. Ji taip pat svarstė, kad būsto savininkė „pasiima“ kompensaciją už elektros energiją, bet tai neįmanoma, nes valstybės kompensacija iškart apskaičiuojama klientams pateikiant sąskaitas.
„Nuomotojai parašo sumą ir tu moki tą kainą, nes juk pats sąskaitų nemoki, moka nuomotojas, o tau tik parašo žinutę, kad tiek ir tiek esi skolingas. Jau čia kuris laikas, kai prasidėjo tie elektros kainų šuoliai, aš pradėjau ryškiai daugiau mokėti. Galvoju, kame reikalas, nes turiu pažįstamų, kurie irgi nuomojasi butus, tai jie sako, kad nėra tokių kainų“, – portalui tv3.lt pasakojo Irena.
Irena pasidalijo mokėjimo pranešimu, kurį gavo iš būsto savininkės. Jame matyti, kad priskaičiuota suma už „Ignitis“ tiekiamą elektrą už gruodžio mėnesį siekia 48,63 eurus, o už sausį sąskaita sieks 38,78 eurus, bet detali sąskaita už sausio mėnesį ateis iki vasario 10-osios.
Kadangi tai mokėjimo pranešimas, bet ne sąskaita, jame trūksta detalumo, bet nurodoma, kad sausio mėnesį elektros energijos kaina už kilovatvalandę su pridėtinės vertės mokesčiu ir pritaikyta valstybės kompensacija siekia 36,5 centus. Nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“ šiuo atveju patvirtino, kad mokėjimo pranešime matoma kaina yra su kompensacija ir pridėtinės vertės mokesčiu.
2023 metais valstybės kompensacija už elektros energiją yra taikoma tarifui, kuris viršija 28 centus už kilovatvalandę, o maksimali kompensacijos suma vienai kilovatvalandei siekia 28,5 centus.
2022 metais maksimalus valstybės kompensacijos dydis buvo 9 centai už kilovatvalandę, jei vienos kilovatvalandės kaina viršijo 24 centus.
Tai reiškia, kad jeigu nebūtų valstybės kompensacijos, kuri automatiškai pritaikoma visiems elektros vartotojams, Irenos tarifas šiuo metu viršytų 56,5 centus už kilovatvalandę. Paaiškėjo, kad šiuo atveju pasirinktas elektros tiekimo planas, kuris galimai nebeatitinka esamos situacijos rinkoje, mat pingant dujoms, krenta ir elektros energijos kaina.
„Klientė yra pasirinkusi planą „Minimalus“, fiksavusi kainą 18 mėnesių“, – nurodė nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
Reikia keisti arba tiekėją, arba planą
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) neseniai ragino vartotojus aktyviai pasinaudoti savo teise ir esant poreikiui keisti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Tarnyba išplatino informaciją, kad visi vartotojai turi teisę bet kuriuo metu priimti sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir nepriklausomo elektros tiekėjo keitimo.
„Buitinis vartotojas, norintis vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, turi įsivertinti, ar nebuvo sutartyje numatyta nuolaidų, baudų, kurios, anksčiau laiko nutraukus sutartį, turi būti grąžinamos tiekėjui. Informuoti tiekėją apie nutraukiamą sutartį nereikia, sudaryta nauja sutartis įsigalios po 2 savaičių ir ankstesnė sutartis bus nutraukta automatiškai“, – rašė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.
„Buitinis vartotojas paskutinę sutarties galiojimo dieną privalo pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis bei kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir už patiektą elektros energiją, persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaityti su tiekėju ar operatoriumi“, – pridūrė tarnyba.
„Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė L. Beganskienė taip pat nurodė, kad „visi klientai gali keisti turimus planus ir persifiksuoti kainą“ nekeisdami paties tiekėjo.
„Be to, sausio mėnesį taikysime kainos nuolaidą daugiausiai mokantiems klientams. Tai tiesiogiai pajaus 13 tūkst. klientų, kurie moka daugiau nei 56,5 ct/kWh, ir kuriems tiesiogiai sumažės sąskaita už elektros energiją“, – teigė L. Beganskienė.
Kai nuomos sutarties nėra, daug prarandama
Bet elektros kainos – ne vienintelė Irenos problema. Moteris su dukra gyvena nuomojamame būste be sutarties, todėl negali jame deklaruoti gyvenamosios vietos. Ji taip pat negali gauti kompensacijų už šilumą ir vandenį arba pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.
„Jeigu aš turėčiau sutartį, aš ramiai deklaruočiau gyvenamąją vietą. Čia krūva problemų. Bet tu eini deklaruoti gyvenamąją vietą prie savivaldybės, į tave žiūri kaip į valkatą, kaip į benamį, iš tavęs šaiposi. Krūva problemų“, – teigė moteris.
„Kai žmonės nuomojasi būstus nelegaliai, jų sutartys dėl nuomos nėra registruojamos Registrų centre, tai užkerta jiems galimybę gauti iš valstybės kompensacijas už šildymą ar būsto nuomos kompensacijas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje, vengdamas mokesčių, išlošia būsto savininkas. Tuo tarpu nuomininkai nėra galios pozicijoje ir negali to niekaip pakeisti: esant įtampai būsto nuomos rinkoje žmonės nutildomi ir jiems pagrasinama, kad jei netinka, gali palikti būstą. Šioje situacijoje reiktų žymiai aktyvesnio Valstybinės mokesčių inspekcijos įsitraukimo ir būtina eiti link visuotinio turto deklaravimo, kuris padėtų suvaldyti šia situaciją“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Paklausta, kodėl neišeina su būsto savininku sudaryti sutarties, Irena teigė, kad savininkė to paprasčiausiai nenori: „Nenori nuomotojai jų sudaryti. Jiems neįdomu. Tau patinka – tu gyvenk, nepatinka – eik kur nori. O pasirinkimo tai nėra. Pasiūlos būtų nuomai nėra. Jeigu būtų piniginės pajamos tiek kiek reikia, tada nebūtų problemos. Bet kai yra tiek, kiek yra, jos yra ribotos. Aš auginu paauglę dukrą, tai problema didelė“.
„O savivaldybė gali pasiūlyti tik pastatyti į eilę į laukiančių socialinio būsto, kuri yra begalinė. Net nebesidomiu, kiek ten tų žmonių. Geriausiu atveju tu gausi koridorinio tipo bendrabutį su tokiais žmonėmis, kad gyvensi be poilsio ir ramybės. Kaimynų nepasirinkti“, – apgailestavo pašnekovė.
Irena sako net nebeprašiusi savivaldybės įtraukti šeimos į laukiančių socialinio būsto eilę, nes nemato prasmės. Moters teigimu, kadangi dukra po dvejų metų baigs vidurinę mokyklą, ji planuoja apskritai kraustytis iš Alytaus miesto, nes čia nėra nei darbo, nei gero darbo užmokesčio.
Alytvaus miesto savivaldybės Turto skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Versockienė patvirtino, kad mieste socialinio būsto laukia 286 šeimos ar vieni asmenys ir socialinio būsto laukti vidutiniškai tenka apie 5 metus.
Irena yra dirbanti, bet oficialiai verčiasi individualia veikla ir pagal tai moka mokesčius, tačiau kadangi pajamų iš individualios veiklos neužtenka, jai tenka prisidurti iš šalies, bet tai jau nelegalios pajamos privačios sveikatos priežiūros srityje.
„Aš turiu savo veiklą, tai savo veiklą aš oficialiai vykdau ir moku mokesčius, bet iš tos veiklos tiek neuždirbu, kad pilnai užtektų pragyvenimui, tai turiu dar kažkur dirbti, tai ten, kur einu dar dirbti, niekas ten nesuka galvos tavęs forminti. Čia sveikatos priežiūros sektorius. Jie privatūs, drąsiai elgiasi, nors ir gaudo, baudžia. Bandžiau kalbėti šnekėti, bet tai kas iš to. Kas turi pinigų, tas ir jaučiasi galingas“, – apgailestavo Irena.
