Antradienio vidurdienį elektroninio balsavimo įteisinimo šalyje priešininkai prie Seimo rengia protesto akciją.
Vakariniame posėdyje parlamentarai ketina svarstyti du internetinį balsavimą įteisinančius įstatymų projektus – Seimo nario, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Arūno Valinsko teikiamą skubos tvarka dėl balsavimo visiems ir Seimo narių grupės dėl balsavimo užsienio lietuviams.
Pasak vieno iš piketų organizatorių Emilio Dambausko, internetinis balsavimas pažeidžia demokratinių rinkimų procedūras, pavyzdžiui, visiškai panaikina balsavimo slaptumą. Taip pat elektroninis balsavimas neleidžia piliečiams dalyvauti balsų skaičiavime. „Elektroninis balsavimas yra neskaidrus, praktiškai neįmanoma stebėti, kas ten vyksta, yra papildomų galimybių apgaulėms. Užsienio patirtys rodo, kad iš to elektroninio balsavimo dažniausiai būna daug bėdos. Tarkime, tas gražus Estijos pavyzdys po truputį padeda bliūkšti, kai jie turėjo ne vieną bėdą su internetiniu balsavimu – porą kartų buvo „nulūžęs“ rezultatų skelbimas, rinkėjų kompiuteriuose galima užblokuoti balsavimus už kai kurias partijas. Tai iliustracijos apie tai, kad gražiai išreklamuotas Estijos pavyzdys niekuo nesiskiria nuo kitų įvykių pasaulyje, kai šalys pasieksperimentuoja su internetiniu balsavimu, prisižaidžia, ir kai kurios tam tikram ar neribotam laikui nutraukia eksperimentus“, – Eltai sakė E. Dambauskas.
Elektroninio balsavimo priešininkas kritiškai atsiliepė apie viešojoje erdvėje pasirodžiusius Lietuvos informacinių technologijų (IT) specialistų vertinimus, kad elektroninis balsavimas yra saugus. Daugiau nei dešimtmetį IT srityje dirbantis E. Dambauskas teigė, kad elektroninį balsavimą neigiamai vertina ir visame pasaulyje žinomi ekspertai.
„Tai, kas išlenda Lietuvoje įvairiuose straipsniuose – atsiprašau, bet ten vietinis vadybininkas, kažkada dirbę IT įmonėse ir vadinami ekspertais. Tai tiesiog viešųjų ryšių kampanijos dalis, kuri vyksta už internetinį balsavimą“, – teigė pašnekovas.
Jo vertinimu, elektroninio balsavimo skirtumas nuo apsipirkimo internetu, pavedimų elektronine bankininkyste yra tas, kad valdžios išrinkimas yra žymiai svarbesnis reikalas už pavedimą ar nupirktą prekę internete, kur kartais, beje, irgi pasitaiko klaidų.
„Rinkos, visa industrija, bankai ar komercijos įmonės yra prisitaikę ir žino būdus, kaip paskui kompensuoti nuostolius vieni kitiems, yra nustatyta tvarka ir t. t. Tuo tarpu išrinkus valdžią ir sužinojus, kad jinai išrinkta neteisingai, paskui atstatyti situaciją ir grąžinti jai teisėtumą yra gan sudėtingas reikalas. Gali kilti didelis piliečių nepasitikėjimas tiek valstybe, tiek rinkimais“, – kalbėjo visuomenininkas, elektroniniu balsavimu besidominantis nuo 2006-ųjų.
Planuojama, kad į antradienio protesto akciją susirinks per šešias dešimtis žmonių, kurie protestuos išsiskirstę į kelias grupeles. Vilniaus miesto savivaldybė didesnei protesto akcijai leidimo nedavė, nes buvo per vėlai kreiptasi. Elektroninio balsavimo priešininkai socialiniame tinklapyje „Facebook“ yra subūrę grupę „Internetiniam balsavimui – NE“.
Gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, 75 proc. Lietuvos gyventojų pritaria elektroniniam balsavimui. Tačiau dalis politikų nėra tikri, ar elektroninis balsavimas yra saugus ir ar gali užtikrinti rinkimų slaptumą, užkirsti kelią balsų pirkimui. Daugiausiai elektroninio balsavimo entuziastų yra tarp liberaliųjų partijų, bet elektroninis balsavimas greičiausiai sulauktų konservatorių ir socialdemokratų pasipriešinimo.
Politologų vertinimais, taip yra dėl to, kad šios partijos lyderiauja, o įvedus elektroninį balsavimą jos gautų mažiau balsų negu kitos partijos, nes jų elektoratas yra konservatyvesni vyresnio amžiaus žmonės, kurie internetu greičiausiai nesinaudotų.
