Anot I. Šimonytės, Lietuvos saugumas yra nuolat stiprinamas.
„Vakar Vyriausybė priėmė sprendimą skirti KAM papildomus 40 milijonų eurų, kurie bus skirti priimančiosios šalies paramai. Priimančiosios šalies parama yra tos išlaidos, kurios reikalingos priimti mūsų NATO partnerių pajėgas, kurių daugėja.
Dėl to reikia kurti ir papildomą infrastruktūrą, ir papildomą logistiką. Tam iš viso per artimiausius dvejus metus reikės skirti tris kartus daugiau lėšų nei dabar yra skiriama. Visa tai reikia susiplanuoti laike, jeigu iškils papildomas poreikis vėliau, biudžetas bus papildytas“, — sako premjerė.
Jos teigimu, kitą savaitę planuojama tartis su frakcijų vadovais Seime dėl biudžeto patikslinimų skiriant papildomas lėšas krašto apsaugos įsigijimams.
Ji taip pat pažymėjo, kad biudžeto pakeitimai turi savo specialią procedūrą ir skubos tvarka svarstomi negali būti.
„Čia nėra labai didelio skirtumo, pirmą, antrą ar trečią sesijos dieną (bus pateikta), biudžeto pakeitimai negali būti svarstomi skubos tvarka, turi specialią procedūrą. Pakeitimai bus pateikti kovo mėnesį“, – teigė premjerė.
Vyriausybės vadovė taip pat sakė norinti su Seimo frakcijomis sutarti, kad biudžetas bus keičiamas tik dėl gynybos, ir nebus atvertas langas teikti kitiems pasiūlymams keisti šiemetinius patvirtintus asignavimus.
Planuojama stiprinti ir energetinė Lietuvos nepriklausomybę.
„Ta suma, apie kurią mes dabar kalbame šiems metams, tai skaičiuojame apie 250 mln. eurų“, – patikslina I. Šimonytė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad ši suma leis ankstinti dalį ginkluotės įsigijimų.
Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Anot A. Anušausko, lėšos leis Lietuvoje vystyti tris infrastruktūros objektus.
Anksčiau Vyriausybė teigė, kad padidinus finansavimą gynybai jis sieks apie 2,5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas siekia kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų ir tai turėtų sudaryti apie 2,05 proc. BVP.
Ragina išlaikyti rimtį
Premjerės teigimu, reikia ieškoti būdų, ką šioje situacijoje kiekvienas gali padaryti, kad padėtų.
„Nors savaime suprantamas žmonių nerimas, kadangi informacijos yra labai daug, informacija yra sukrečianti ir karo vaizdas yra sukrečiantys ir gniuždantys – emociškai be galo sunku suprasti, kad tokie žiaurumai vyksta mums svarbioje ir broliškoje šeimoje“, – kalba premjerė.
„Tų būdų yra tikrai nemažai – ir savanorystės, ir parama, ir įsitraukimas į Šaulių sąjungos veiklą, jeigu tai nėra spontaniškas ar emocinis sprendimas. Tikrai reikia išlaikyti ramybę, rimtį, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų atrodyti kaip neapykanta žmonėms dėl jų tautybės ir bendrai visiems kartu padėti Ukrainos žmonės tuo, kuo galime“, – ragina ji.
