„Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – spaudos konferencijoje sakė Mette Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti išimtį gynybos srityje“.
Pagal Danijos išimtį – vieną iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių derėjosi ši Skandinavijos valstybė – Danija nedalyvauja ES karinėse operacijose ir neteikia paramos ar tiekimo ES vadovaujamoms gynybos pajėgoms.
„Man, kaip ministrei pirmininkei, tai yra vertybėmis pagrįstas sprendimas“, – sakė M. Frederiksen.
Referendumas yra dalis sekmadienį pasiekto susitarimo su dauguma Danijos parlamento partijų.
Galimas pokytis 30 metų vykdytoje Šiaurės šalies gynybos politikoje bręsta kitoms Europos šalys taip pat keičiant ilgai puoselėtas pozicijas gynybos ir saugumo srityje po vasario 24 dieną pradėtos šokiruojančios Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą.
NATO nepriklausančiose šalyse Švedijoje ir Suomijoje visuomenės parama prisijungimui prie Aljanso nuo Rusijos invazijos pradžios pasiekė istoriškai aukštą lygį, o šią savaitę abiejų šalių vyriausybės paskelbė apie glaudesnę partnerystę su NATO ir tarpusavyje gynybos srityje.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo ruožtu pakeitė dešimtmečius vykdytą gynybos politiką ir paskelbė apie išlaidų gynybai didinimą 100 mlrd. eurų bei ginklų siuntimą į Ukrainą.
Per sekmadienio pasisakymą M. Frederiksen taip pat pažadėjo iki 2033 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kad jos atitiktų NATO narystės reikalavimus, ir pavadino tai „didžiausia investicija per pastaruosius dešimtmečius“.
Danijos socialdemokratų lyderė taip pat išreiškė norą paversti Daniją „nepriklausoma nuo rusiškų dujų“, tačiau konkretaus šio tikslo įgyvendinimo termino nenurodė.
„To sieksime ir likusioje Europos dalyje“, – sakė M. Frederiksen.
Artėjantis referendumas bus devintasis Danijoje nuo 1972 metais vykusio balsavimo dėl narystės ES.
1992 metų birželį visuomenei atmetus Mastrichto sutartį, Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.
2015 metų gruodį danai nubalsavo prieš bendradarbiavimo su ES policijos ir saugumo klausimais stiprinimą, nes baiminosi prarasti suverenitetą imigracijos klausimu.
