Apie tai Ingrida Šimonytė kalbėjo rytinėje Žinių radijo laidoje „Pozicija“. Apie šio susitikimo turinį I. Šimonytė per daug neatvirauja.
„Turėjome darbingą pokalbį. Dar turiu šiokį tokį namų darbą, kurį įsipareigojau padaryti, daugiau komentuoti nenorėčiau“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo I. Šimonytė.
„Tikiu, kad pavyks pateikti dekreto projektą, kurį prezidentas pasirašys“, – pridūrė premjerė.
Ji teigė, jog sprendimai dar nepriimti, o gandų komentuoti nenori.
„Norėčiau komentuoti sprendimą, o ne gandus, ar hipotezes. Manau etiška yra komentuoti tada, kai sprendimai yra padaryti“, – pabrėžė I. Šimonytė.
„Išgirdau pastebėjimų, kad galėčiau kai kuriuos atliepti, man reikia pasidaryti namų darbus“, – pridūrė premjerė.
Anot I. Šimonytės, per šį susitikimą su prezidentu nebuvo kalbama apie eurokomisaro postą – kaip žinia, konservatoriai norėtų šiame poste matyti Užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, tačiau prezidentas anksčiau tam buvo gana skeptiškas. Visgi I. Šimonytė teigia, jog dar yra laiko pateikti kandidatūrą.
„Ji (Europos komisijos pirmininkė, tv3.lt pastaba) pirmiausia norėtų užsitvirtinti pačią sudėtį, tuomet bus atsižvelgiama į jų pačių patirtį, kitus duomenis“, – teigė premjerė.
Premjerė taip pat teigė, jog gandai, esą Lietuvai buvo pasiūlytas portfelis, kurio buvo atsisakyta – iš piršto laužti. Anot I. Šimonytės, komisijos pirmininkė dėl nominacijų spręs tik turėdama visų nominantų pavardes. Nors komisija tikisi susilaukti šių pavardžių iki rugpjūčio 19 d., I. Šimonytė mano, jog realiai nominacijos bus skiriamos vėliau.
„Sakyčiau, kad nominacijos greičiausiai bus rugsėjo mėnesį“, – svarstė I. Šimonytė.
Susitiko su prezidentu
Antrai kadencijai išrinktas prezidentas Gitanas Nausėdas turi su iš naujo su Seime įgaliojimus gavusia premjere Ingrida Šimonyte susitarti, kurie ministrai gali tęsti darbus iki kadencijos pabaigos, o kurie turėtų pasitraukti.
Vakar premjerė I. Šimonytė buvo susitikusi su prezidentu Gitanu Nausėda
„Aptarėme dekretą dėl Vyriausybės sudėties, kurį planuočiau pateikti, manau, kad penktadienį“, – žurnalistams po susitikimo sakė I. Šimonytė.
Paklausta, kodėl negali nurodyti, kokia bus suderinta Vyriausybės sudėtis, premjerė atsikalbinėjo ne itin suprantamai: „Todėl, kad nepateiktas dekretas. Šiandien apsikeitėme nuomonėmis“.
„Aptarėme šitą situaciją su prezidentu ir kai bus mano nuomonė, tai ji bus dekreto pavidalu. (...) Man atrodo, kad keisti visada galima, nes ką tik pasikeitė du ministrai, nes reikėjo, kad pasikeistų, taip atsitiko, susiklostė tokios aplinkybės, du ministrai pasikeitė. Tai iki rinkimų mažiau laiko nei birželio mėnesį, bet taip būna, visaip būna. Vienintelis reikalavimas, vienintelė sąlyga, kuri čia būtų svarbi, kad tie pokyčiai būtų argumentuoti. Nes pokyčiai po pokyčių, turbūt, aš kaip žmogus konservatorius, kaip racionalus žmogus ir dar žiūrėdama į kalendorių, pokyčių dėl pokyčių niekada nepraktikavau, niekada nemaniau, kad tai prasminga. Bet jei galima turėti geresnę kokybę, tai nėra kažkoks dalykas, kuris negali įvykti. Juo labiau, kad kartais pats gyvenimas diktuoja, kaip kad atsitiko Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė sakė mananti, kad bendra nuomonė dėl Vyriausybės sudėties buvo pasiekta, nors neoficialiai portalo tv3.lt kalbinti asmenys teigė, jog sutarimo nėra, o dialogas yra tęsiamas. Laikas šiam dialogui senka, kadangi patvirtinti Vyriausybę reikia per 15 dienų nuo premjero paskyrimo. I. Šimonytę prezidentas paskyrė į pareigas liepos 22 dieną, tad performuotos ar tokios pat Vyriausybės tvirtinimo terminas sueina kitos savaitės pradžioje.
„Aš manau, kad aš pateiksiu tokį dekretą, kurį prezidentas pasirašys“, – sakė I. Šimonytė.
Kalbėdamas apie Vyriausybės sudėtį prezidentas G. Nausėda trečiadienį žiniasklaidai sakė, kad, jo nuomone, pokyčiai yra būtini.
„Manau, kad pasikeitimų šioje Vyriausybėje turi būti. Jie neturi būti masiniai ir turi būti padaryti tam, kad būtų galima pasiruošti 2025 metų biudžeto svarstymui, nuraminti įsiaudrinusias bendruomenes ir tiesiog geriau dirbti savo darbą“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prakalbo ir opozicijos kaltinimus dėl vakcinų įsigijimo
Vieša paslaptis, jog bene mažiausiai saugus iš dabartinių ministrų – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Praėjusį penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį, prašydami paaiškinti situaciją dėl COVID-19 vakcinų pirkimo. Socialdemokratų teigimu, nepaisant didelio kiekio utilizuotų vakcinų, gali būti, kad 2022 m. SAM vienašališkai pratęsė jų užsakymus iki 2026 m.
„Tai reikštų, kad perteklinis COVID-19 vakcinų pirkimas, utilizavimo organizavimas ir su tuo susijusi politinė atsakomybė būtų perduota kitai Vyriausybei“, – teigiama SAM adresuotame dokumente.
Todėl LSDP atstovai prašė A. Dulkio atsakyti, iki kada Lietuva įsipareigojo pirkti COVID-19 vakcinas, ar pratęsus jų užsakymą SAM vadovybė įvertino realų vakcinų poreikį ir galimus valstybės nuostolius. Taip pat socdemai ministro teiraujasi, kas ir kokiais motyvais priėmė sprendimą pratęsti vakcinų pirkimą, ar šie sprendimai buvo derinti su premjere Ingrida Šimonyte.
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar perkant itin didelį COVID-19 vakcinų kiekį ir vėliau dalį jų utilizuojant nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Anot prokuratūros, tyrimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo tikslingumo buvo pradėtas pernai metų gruodį. Jo metu buvo nustatyta, kad Lietuva COVID-19 vakcinas pirko iš penkių skirtingų gamintojų. Nurodoma, kad jos buvo pirktos vykdant Europos Komisijos (EK) inicijuotas ir organizuotas centralizuoto pirkimo procedūras, valstybėms iš anksto sutikus įsigyti pagal pro rata (proporcingumo) principą EK paskirtą vakcinų kiekį.
Lietuva įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln. eurų. Iš šio kiekio apie 2,5 mln. dozių vėliau buvo utilizuotos dėl pasibaigusio jų galiojimo termino bei kitų priežasčių. Apytikslė sunaikintų vakcinų vertė siekia 46,5 mln. eurų.
I. Šimonytė į šias naujienas kol kas reaguoja ramiai.
„Matyt opozicijos darbas yra ieškoti debesų virš galvų. Tuo nereikia stebėtis, ir mes tą darėm būdami opozicija“, – sakė premjerė.
Ji akcentuoja, jog kol kas įtarimai nėra pareikšti, o opozicijai nėra kuo džiaugtis, mat vakcinų įsigijimo klausimas yra susijęs su dvejų vyriausybių sprendimais.
„Prokuratūroje yra pradėtas tyrimas, nėra jokių įtarimų pareikšta, nėra indikavimo, kurių asmenų atsakomybės prokuratūra norėtų ieškoti. Juolab, kalbame apie dviejų vyriausybių sprendimus“, – teigė I. Šimonytė.
„Pirmosios sutartys buvo sudarytos dar 2020 m. O Europos komisija derėjosi visų valstybių vardu“, – pridūrė ji.
Premjerė taip pat nepagailėjo kritikos ir advokatui I. Vėgėlei, kuris, anot jos, yra nenuoseklus.
„Kažkas norėjo būti pirmesnis, ir tie žmonės kurie dabar pasisako prieš vakcinas, kaip ponas Vėgėlė“, – pabrėžė premjerė.
