„Darome darbus visa sparta ir tiek ankstesnis, tiek dabartinis ministras tikrai deda visas pastangas, kad būtų įgyvendinti mūsų įsipareigojimai“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Kalbėjau ir politiniu lygiu apie tai, kad taip, procesas labai spartus, kad darome jį pagreitintu tempu. Todėl į šį klausimą norėčiau atsakyti būtent tokiu būdu – darome viską, kad plano B nebūtų, kad būtų tiktai planas A“, – pabrėžė prezidentas.
„Business Insider“ paskelbus, kad brigada Lietuvoje gali pradėti veikti vėliau nei planuota, nes vėluojama įrengti infrastruktūrą, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, kad brigadą Lietuvoje planuojama turėti 2027-aisiais.
Tuo metu „Verslo žinioms“ kalbėjęs generolas V. Rupšys paragino ruoštis taikyti „planą B“. Tačiau prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Kęstutis Budrys patikino, kad infrastruktūra turi būti pastatyta iki dar praėjusiais metais pasirašytame memorandume numatyto termino – 2027 m. pabaigos, o prezidentas nežino apie „planą B“.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento G. Nausėdos pasirašytame komunikate. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
