Tačiau D. Maikštėnas pabrėžė, kad ir toliau bus skiriama pakankamai lėšų „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinklui. „Ir toliau investicijų dydis į ESO tinklą išliks kaip numatyta plane – apie 2,5 mlrd. eurų per 10 metų reikės investuoti“, – sakė jis.
Interviu Eltai „Ignitis grupės“ vadovas taip pat papasakojo apie akcininkams mokamus dividendus, bendrovės reputaciją, Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą, elektromobilių tinklą. Taip pat – atsakė, ar vis dar apsimoka įsirengti saulės elektrinę.
– Vasario pabaigoje paskelbėte 2023 m. rezultatus. Galbūt galėtumėte pažymėti, kurie finansiniai rodikliai buvo svarbiausi, pavyzdžiui, Lietuvos piliečiams, o kurie – „Ignitis“ akcininkams?
– Norėčiau pradėti nuo to, kad ir praėjusių metų rezultatai, ir efektyvi grupės veikla bei spartėjantis viso regiono (o ypač Lietuvos) išsivadavimas nuo energetinės priklausomybės – nuo importo – iš tikrųjų, yra tiesiogiai susijęs su 2020 m. pabaigoje įvykusių grupės listingavimu, pritrauktu 0,5 mlrd. JAV dolerių akcinio kapitalo.
Iš to po to ėjo didelė įtaka ir visai ekosistemai, grupės veiklai. Per akcijų platinimą mes ne tik pritraukėme kapitalo, bet derinant jį su skolos kapitalu, įgavome per 2 mlrd. eurų finansinį pajėgumą, kuris labai ryškiai pasireiškė visoje ekosistemoje, visuomenėje dviejose bangose.
Praėjusių metų rezultatas jau yra antra IPO (angl. initial public offering, pirminio viešo siūlymo) banga. Mes labai sparčiai akceleruojame vidinės gamybos didelių pajėgumų vystymą. Šiuo metu statome didžiausius vėjo parkų projektus Baltijos šalyse, didžiausią saulės projektą Latvijoje. Iš viso, pernai investicijos pasiekė beveik 1 mlrd. eurų. Tai neturi precedento šiame regione.
Tą investicinį pajėgumą mes planuojame ir toliau išlaikyti. Šiais metais mes planuojame tarp 850 mln. ir 1 mlrd. eurų investicijų – tęsti toliau. Šios investicijos labai smarkiai atnaujina tinklus, didina gamybos pajėgumus. Lietuva buvo chroniškai priklausoma nuo importo (dugnas buvo, kai vidinė gamyba siekė apie 20 proc.), o dabar 50–60 proc. vidinio vartojimo yra padengiama vidine gamyba.
Šių metų kovo 3 d. turėjome istorinį įvykį, kai Lietuvoje buvo pagaminama daugiau elektros energijos negu suvartojama. Tai ne tik gamybos rezultatai – jie tiesiogiai atsiliepia į grupės rezultatus. Nuo IPO pradžios mūsų sumokami mokesčiai užaugo daugiau nei 2 kartus. Pernai pervedėme 554 mln. eurų, iš kurių tiesioginių mokesčių (ne dividendų) buvo daugiau nei 155 mln. eurų. Taip pat augo ir darbuotojų, ir visi kiti mokesčiai.
Iš kitos pusės, investicinė plėtra nėra vienintelis efektas, kurį Lietuva patyrė po įmonės listingavimo. Pirmoji banga, kur IPO labai stipriai atsipirko mūsų regione, tai buvo prasidėjus energetiniam karui. Jeigu nebūtų buvę IPO, mes nebūtume galėję pirmieji akimirksniu atsijungti nuo rusiškų dujų importo, pereiti pilnai prie LNG (angl. liquefied natural gas, suskystintųjų gamtinių dujų) tiekimo. Tuomet vieno krovinio kaina buvo išaugusi iki dešimties kartų. Grupė turėjo amortizuoti 1 mlrd. eurų apyvartinio kapitalo išaugimą vien tik tam, kad vykdytų veiklos tęstinumą. T. y., kad tiektų dujas ir elektros energiją visai klientų bazei.
Daugelis Europos šalių tuo metu turėjo gelbėti energijos kompanijas, padėti joms užtikrinti likvidumą. Tai vyko Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje, dėl to, kad „Ignitis grupė“ buvo atlikusi IPO ir turėjo kelių milijardų finansinį pajėgumą, Vyriausybei nereikėjo eiti ir padėti likvidumu energetikai. Pačiame energetinių kainų krizės įkarštyje, kai didmeninės kainos siekė apie 70 centų, Lietuvoje buitiniams vartotojams (su valstybės pagalba) buvo užtikrinti tarifai su 24 centų lubomis. Europoje vidurkiai tuo metu buvo apie 42 centai (už kilovatvalandę – ELTA).
Tai buvo didelė nauda visuomenei, kad mes galėjome tą finansinį potencialą panaudoti kainų krizės metu, nepasiduoti energetiniam šantažui, o dabar jį nukreipiame į pagrindinės regiono problemos sprendimo šaknį, t. y. naikinti chronišką priklausomybę nuo importo. Tai darome gana sparčiai.
– „Ignitis“ akcijos kaina šiuo metu yra po 19 eurų – istoriškai gana žemai (buvo ir 25 eurai). Ką atspindi šis įvertinimas?
– Šis įvertinimas susijęs su išaugusiomis palūkanų normomis, kurios tiesiogiai palietė visas žalią energetiką vystančias bendroves, nes kapitalo kaštai sudaro esminę įtaką ilgalaikiame investicijų atsiperkamume. Sukilusių palūkanų normų aplinka ir jų normalizavimosi laukimas yra vienas faktorių.
Antras faktorius yra regioninis. Visi laukia išėjimo iš karo periodo. Natūralu, tai irgi padidins regiono ir visų akcijų patrauklumą.
Trečias yra sisteminis, susijęs su mūsų šalies kategorizavimu prie „frontier markets“ (angl. pasienio rinkų). Šis dalykas greitai nesispręs, bet daugėjant listinguojamų bendrovių ir nuosekliai vystant dabartinėms listinguojamoms bendrovėms savo strategijas, tas rinkų apjungimas vyks toliau.
Ketvirtas elementas yra mūsų grupės listingavimas Vilniaus ir Londono biržose, kur irgi natūralu, jog Londono biržoje mūsų žinomumas yra žemesnis. Vis dar vyksta tam tikras likvidumo tekėjimas iš Londono biržos į Vilniaus biržą (bet jis jau yra ribotas).
– Už praėjusius metus iš viso planuojama išmokėti 93 mln. eurų dividendų. Ką girdite iš smulkiųjų akcininkų – ar jie patenkinti tokiomis sumomis?
– Mes darome daug susitikimų su smulkiaisiais ir vidutiniais akcininkais. Jie labai giria ir pripažįsta mūsų stabilią veiklą, gerus ir strategiškai gerai subalansuotus rezultatus. Taip pat jie pripažįsta kaip didžiulį mūsų įmonės privalumą – kad mes sugebame per įvairiausius sunkiausius periodus būti labai nuoseklūs ir išlaikyti dividendų strategiją.
Mes mokėjome stabilius dividendus, garantuodami 3 proc. augimą – ir karo metu, ir pakilus palūkanoms. Tą strategiją išlaikome toliau. Net ir užaugus pelnui prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją, (EBITDA, pernai pasiekė 484,7 mln. eurų, viršijo prognozę – ELTA), mes tą išmoką laikome stabilią ir visą likusį pelną vėl atgal investuojame į tolimesnę plėtrą tinkluose, į žalią gamybą. Tam, kad augintume visos grupės vertę ir spręstume pagrindinę šalies ir regiono problemą – vidinės gamybos išvystymą.
– Norėčiau paklausti apie „Ignitis“ reputaciją. Nepaisant visų gerų darbų, kuriuos atliekate dėl energetinės nepriklausomybės, yra, pavyzdžiui, Seime parlamentarų, kurie visą laiką kritikuoja jus. Net ir dalis visuomenės yra skeptiškai nusiteikusi jūsų atžvilgiu. Kuo tai paaiškintumėte?
– Per pastaruosius kelis metus Lietuvos visuomenė išgyveno labai didelius pokyčius. Energetikoje vyko kainų krizė, buvo daug neaiškumo, neapibrėžtumo. Taip pat visa rinka liberalizavosi ir daugeliui žmonių tai buvo visiškai nepažįstama situacija, kelianti perteklinį stresą, daug klausimų. Domėjimasis ir sveikas skepticizmas ir iš įvairių visuomenės narių, ir iš politikų – yra teisingas ir pagrįstas. Tai tik parodo energetikos ir mūsų grupės svarbą.
Iš kitos pusės, matome, kaip supratimas ir nuotaikos gana sparčiai kinta. Galime tai pamatyti per grupės elgsenos pavyzdžius. Mums reikėjo išgyventi ne tik darbinio kapitalo išaugimo iššūkius, juos suvaldyti. Buvo iššūkiai didžiosioms energetikos bendrovėms kainoms sparčiai kylant, bet tokie patys iššūkiai didmeninėse rinkose kyla kainoms dramatiškai nukritus. Čia buvome pirmieji, kurie proaktyviai ėjome į visuomenę ir skatinome mažintis, keisti savo tarifus iš užfiksuotų aukštame lygyje į naujų kainų tarifus. Net tiems vartotojams, kurie dėl kažkokių priežasčių patys nepasikeitė, vienpusiškai juos sumažinome tam, kad neliktų nė vieno vartotojo, kuris patirtų kainų šoką.
Tokie dalykai tarp vartotojų suprantami ir labai gerai priimami. Tam reikia laiko, gebėjimo iš toliau pasižiūrėti, kokią naudą atnešė mūsų investicijos, kokią naudą atnešė nuosekli, į vartotojus orientuota veikla. Tam reikės dar daugiau laiko, kad įvaizdis toliau augtų, būtų suprantamas ir priimtas.
Dar negaliu nutylėti to, ką matome kitoje, už mūsų šalies esančioje barikadų pusėje. Mūsų listingavimas ir veikla labai padėjo efektyviai atsilaikyti energetiniam šantažui karo pradžioje. Dabar tęsiame darbą, o tai natūraliai kelia didžiulį nepasitenkinimą tarp prorusiškų grupių. Dėl to matome didelį dezinformacinių kampanijų, hibridinių, kibernetinių atakų kiekį. Mes tai suprantame, kaip naują normą. Suprantame, kad ta veikla ir mūsų investicijos išlaisvinant regioną nelieka nepastebėta.
– Kur šiemet planuojate investuoti?
– Mes vystome penktą Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės bloką, statome didžiausią vėjo parką Baltijos šalyse Lietuvoje, vystome didžiausią saulės portfelį Latvijoje, vykdome investicijas Lenkijoje. Taip pat didelės investicijos nukreipiamos į tolimesnę tinklų modernizaciją ir skaitmenizaciją. Visos 2023 m. vystytos grupės toliau akceleruojasi ir einant į 2024–2025 metus.
– Atsinaujinanti energetika Lietuvoje vystosi išties sparčiai, bet stabdžiu atrodo ESO tinklas. Ar pavyks užtikrinti, kad visiems užtektų galios?
– Mūsų investicijos į ESO tinklą per pastaruosius 2 metus viršijo 600 mln. eurų. Jos yra rekordinėse aukštumose ir toliau investuojama į tinklą, jį skaitmenizuojant, darant atsparesnį, sparčiai prijungiant naujus vartotojus, o jų poreikiai sparčiai kinta. Akivaizdu, kad ir toliau investicijų dydis į ESO tinklą išliks kaip numatyta plane – apie 2,5 mlrd. eurų per 10 metų reikės investuoti.
Ar užteks visiems galių? Jas reikia organizuoti kaip įmanoma efektyviau. Mes matome, kad apie 95 proc. vartotojų gali prisijungti į tinklą be papildomų investicijų (jiems tie pajungimai nekainuoja), natūralu, kad daugėjant gaminančių vartotojų reikės daugiau ir daugiau žiūrėti, o kaip optimaliai išnaudoti investicijas. Investuoti kelis milijonus į naujų linijų sustiprinimą ar galių išplėtimą tam, kad būtų prijungti keli vartotojai, kurie gamina kelias dešimtis kilovatų – nėra racionalu.
Todėl čia, manau, vartotojai atras daugybę galimybių diegdamiesi, ypač saulės energetiką, optimizuoti savo investicijas. Nes gaminančio vartotojo pagrindinis tikslas yra sunaudoti vietoje pasigamintą energiją. Manome, kad tikrai bus galima ir daugiau pagamintos energijos akumuliuoti vietoje. Plečiantis elektromobiliams bus geriau išnaudojama gaminančių vartotojų energija.
Apibendrinant, bus išlaikytas stabilus investicijų srautas, išnaudojamos optimizavimo priemonės, kad ir visuomenei, ir vartotojams elektrifikacija ir žaliosios energijos gamyba kainuotų kuo pigiau.
– Elektros kainos nukritusios, ar dar apsimoka turėti saulės elektrinę ant stogo arba nutolusią parke? Ne tik finansiškai, bet ir įvertinus tai, kiek reikia žinių įgyti, kiek biurokratija pareikalauja.
– Sentimentai ir mados dėl saulės energetikos diegimo banguoja. Kai kainos buvo pakilusios, buvo didžiulis bumas norinčių ir gauti galias, ir instaliuoti elektrines. Atpigus kainoms, kartais tas bumas truputėlį slopsta. Aš sakyčiau, kad kiekvienas turi įvertinti individualiai savo poreikius ir kodėl jis diegia tas saules elektrines.
Jei įsidiegia tam, kad energetiškai efektyviai veiktų savo namų ūkyje, jeigu pasigamintą energiją gali sunaudoti vietoje, nereikalaudami papildomų subsidijų, investicijų, tada ir patys sutaupo lėšas, ir neapkrauna perdėtais kaštais visos visuomenės. Natūralu, kad toliau vystantis energetikai, efektyvumas optimizuosis per visą tinklą.
Kai kurie elektros gamybos būdai dominuos, kur bus didelės saulės ir vėjo elektrinės. Kai kur – mažuose objektuose – labai apsimokės turėti paskirstytą gamybą. Jeigu vartotojas mano, kad jis pasigamindamas energiją, gali ją panaudoti savo reikmėms, manau, kad saulės energetiką galima vystyti ir to reikia.
– Kaip sekasi Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui? Pilnu pajėgumu pradės veikti kito šildymo sezono metu?
– Jėgainė ir dabar veikia 80 proc. pajėgumu, vyksta įvairūs testai. Pirmas šildymo sezonas naujose elektrinėse visada toks, yra privalomos procedūros, o maksimalią galią taip pat išbandysime dar šiame sezone. Kitame sezone jau bus prieinamos visos Vilniaus kogeneracinės jėgainės galios.
– Elektromobiliai Lietuvoje – kokia yra „Ignitis“ vizija šioje srityje?
– Nenorėčiau prognozuoti procento, kiekio, bet kad jų sparti plėtra yra neišvengiama – mums yra akivaizdu. Mes sparčiai investuojame į elektromobilių infrastruktūrą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Tam, kad užtikrintume visame regione sparčią transporto elektrifikaciją. Manau, kad per 10 metų pamatysime radikalų pokytį miestuose ir gatvėse.
Manau, kaip žmonės rodo skaidres, kaip keitėsi Niujorko vaizdas, kai arklius keitė automobiliai – kažką panašaus pamatysime ir dabar.
– Ką planuojate šiemet nuveikti jūrinio vėjo parke?
– Vykdoma intensyvi vystymo veikla, kai daromi įvairūs tyrimai, matavimai, parko projektavimas. Deramasi su pagrindiniais tiekėjais, formuojamas projekto paketas tam, kad apie 2026–2027 metus išeitume į galutinį investicinį sprendinį.
Šiuo metu su projektu dirba beveik 100 žmonių. Apie 2030 metus „Ignitis renewables“ turėtų dirbti apie 800–1000 žmonių. Įmonė užsiima ne tik šiuo projektu, sparčiai plečiasi, pritraukdama ne tik vietinių, bet ir tarptautinių profesionalų.
Aukšto lygio specialistų visada trūksta. Mūsų strategija raktinius atsivežti ir neišradinėti dviračio, bet lygiagrečiai ir mokome dabar turimus specialistus. Taip pat skatiname įvairias studijų programas, bandome sukurti naują energetikų kartą, kurie galės šiame regione sukurti ne tik energetinį pakankamumą, bet ir užtikrinti pramonės dekarbonizaciją, tokio eksporto šaką.
