Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšos nepaliaujamai tirpsta, mat vienintelės pajamos šiuo metu – palūkanos už fondo likutį bei Vyriausybės vertybinius popierius. Todėl Vyriausybė temato vienintelę galimybę – didinti elektros energijos kainas vartotojams.
Fondas sausėja
Energetikos ministerija parengė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programos 2010–2014 metams projektą – paskirstė lėšas projekto sudėtinėms dalims. Iš viso numatyta išleisti 3,46 mlrd. litų per penkerius metus. Laimei, dalį išlaidų iki 2013-ųjų pabaigos dengia ES. Tačiau parama išsiderėta tik iki tada. O lietuviškasis uždarymo fondas nepaliaudamas senka.
Metų pradžioje jame buvo 224 mln. litų, šiandien – 179 mln. litų. Numatomas likutis metų pabaigoje – 92 mln. litų. Per metus numatomos fondo įplaukos – vos 7 mln. litų, gautų už palūkanas. Anksčiau didžiąją įplaukų dalį – 40–50 mln. litų per metus – sudarydavo atskaitymai nuo pajamų, gautų už parduotą Ignalinos jėgainės elektrą. Dabar ji tos elektros nebegamina.
Delsia spręsti
„Kol kas nepriimtas politinis sprendimas, kokiomis lėšomis tas fondas bus pildomas. Tačiau realiausia svarstoma galimybė – elektros tarifų vartotojams didinimas“, – „nuramino“ Energetikos ministerijos Ignalinos atominės elektrinės Eksploatavimo nutraukimo skyriaus vedėjas Antanas Budraitis. Tačiau, anot jo, nereiškia, kad elektra brangs smarkiai – „tik po nulis kablelis kažkiek už kilovatvalandę“. Pasak A.Budraičio, uždarymo darbai atliekami ne tik lietuviško fondo lėšomis. Lietuva esą turi prisidėti tik maždaug 10 procentų, todėl dėl fondo sekimo galbūt ir nereikėtų pernelyg išgyventi. Jei ne vienas „bet“.
Derėtis neskuba
Toje pačioje Energetikos ministerijos parengtoje programoje numatyta, kad 2011–aisiais Lietuva dar tik pradės rengtis deryboms su Europos Komisija dėl elektrinės uždarymo darbų 2014–2020 metais. Ar ne per vėlai? „Tačiau, kiek atsimenu, europiniuose dokumentuose ir numatyta, kad derybos turėtų prasidėti tik kitų metų viduryje“, – „Vakaro žinioms“ aiškino programos autorė, Energetikos ministerijos atstovė Asta Žalnieriūtė.
Brangu saugoti
Programoje numatyta, kad didžiąją lėšų dalį per penkerius metus suris nebeveikiančios elektrinės „priežiūra, gaisrų prevencija, incidentų likvidavimas, fizinė sauga“ – net 1,129 mlrd. litų. Tuo tarpu panaudoto branduolinio kuro statybai 2010-aisiais ketinama išleisti 668 mln. litų, kombinuoto ciklo 455 MW galios dujų turbinų blokui įrengti – 221 mln. litų.
Nepigiai atsieis ir trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų paviršinio kapinyno projektavimas bei statybų pradžios darbai – po 33,7 mln. litų kasmet iki laikotarpio pabaigos.
Rekomendacijų nepaisys
Beje, nors Valstybės kontrolė ne kartą konstatavo, kad negalima jėgainės uždarymui skirtų pinigų mėtyti šakočių kepimo čempionatams, lankstinukams, savivaldybių pastatų remontui ir kitiems nežinia kaip su pagrindiniu tikslu susijusiems dalykams, programoje ir vėl numatyta skirti pinigų kultūros, sporto renginiams. „Negaliu pasakyti, ar bus kokie nors šakočių čempionatai. Tai kol kas tik bendras projektas“, – sakė A.Žalnieriūtė.
Lietuva pražiopsojo derybas dėl pinigų
Rimantas Sinkevičius, Seimo Atominės energetikos komisijos vicepirmininkas:
Dabar, kai Ignalinos elektrinė nebegamina energijos, nebėra kito kelio papildyti uždarymo fondui, kaip mokestis už VIAP – visuomenės interesus atitinkančias paslaugas. Turbūt mažai kas žino, kad ir dabar tokį mokestį moka visi elektros energijos vartotojai – kiek prisimenu, po 7,2 cento už kilovatvalandę.
Maža dalis to mokesčio nueina vėjo jėgainių statyboms arba, kitaip tariant, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai. Dar maždaug 40 proc. skiriama Elektrėnų elektrinės gaminamai energijai atpiginti. O likusi dalis – Ignalinos elektrinės uždarymo fondui papildyti, nors oficialiuose dokumentuose, biudžeto įstatyme tai gali ir nebūti parodyta. Manau, Seimui ir toliau nebus rodoma, kur tiksliai tas VIAP nueina.
Realiausia, kad bus priimtas sprendimas dar labiau didinti šį mokestį, nors jis ir taip nuo Ignalinos elektrinės uždarymo padidėjo nuo 4,72 iki 7,2 cento (bent jau apytiksliai) už kilovatvalandę.
O dėl pasiruošimo kitais metais tik rengtis deryboms su Europos Komisija dėl tolesnio uždarymo finansavimo... Akivaizdu, kad bus jau per vėlu. Reikėjo derybas pradėti dar prieš elektrinės uždarymą. Negali ateiti tuščiomis kišenėmis ir pareikšti: mums trūksta pinigų. Tačiau Energetikos ministerijoje dalykinių kadrų nebeliko, liko vien politinio pasitikėjimo darbuotojai. Tie nesugebėjo apskaičiuoti, kiek ir kam reikia, todėl bijo pradėti derybas.
Danas NAGELĖ
