Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikina, kad neaiškumus su Europos Komisija, dėl kurių pastaroji sustabdė ES lėšų išmokėjimą Lietuvai iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų, išspręs per mėnesį.
„Tikimės, kad pavyks labai greitai. Maksimalus terminas yra šeši mėnesiai, tačiau turint omenyje, kaip sparčiai vyksta procesas, situaciją turėtų pavykti išspręsti per artimiausią mėnesį“, – po vyriausybės posėdžio sakė ministrė.
Pasak jos, projektų, finansuojamų europinėmis lėšomis, įgyvendinimas nesustos, mat bus naudojami valstybės iždo pinigai. Lėšos, kurių panaudojimas užkliuvo EK, jau yra išleistos, o vyriausybė siekia jas susigrąžinti iš ES biudžeto.
„Lietuva yra pateikusi mokėjimo prašymą EK, kad būtų kompensuotos lėšos projektams, kurie yra finansuojami iš ES lėšų. Noriu priminti, kad pirmiausiai mes finansuojame projektą savo lėšomis, o vėliau jas susigrąžiname iš EK, – aiškino I. Šimonytė. – Pateikus paskutinį mokėjimo prašymą, tuo pat metu EK gavo ir šalies Valstybės kontrolės (VK) audito ataskaitą su tam tikrais pastebėjimais. Todėl EK Lietuvos paprašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl tam tikrų audito ataskaitoje pateiktų pretenzijų.“
Ministrės vertimu dalis VK užfiksuotų pažeidimų buvo formalūs, kiti – grubesni.
„Buvo tokių atvejų, kai galbūt buvo keliami pernelyg aukšti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams – galbūt tokiu būdu buvo ribojama konkurencija. Kita vertus, buvo pastabų dėl to, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas interneto adresas, kur galima susipažinti su visais pirkimo dokumentais“, – pateikė pavyzdžius I. Šimonytė.
Ji šio EK žingsnio nelaiko incidentu: „Jei pasidomėsime, kokia padėtis kitose naujokėse – su tokiais atvejais taip pat susiduriame. Jeigu institucija, kuri audituoja europinių lėšų įsisavinimą, pateikia pastebėjimų, EK turi teisę į tai pasigilinti. Turint omenyje, kad Lietuva deklaruoja tikrai dideles sumas ir yra viena iš lyderių susigrąžindama lėšas iš ES biudžeto, visiškai natūralu, kad EK nori pasigilinti į pastabas.“
„Verslo žinios“ šiandien rašė, kad oficialiose Lietuvos ataskaitose teigiama, kad kad pažeidimai sudaro 1,93 proc. visos paramos. Vis dėlto Europos Komisijos pareigūnų nuomone kai kurie pažeidimai į šias ataskaitas nepatenka ir tikrasis jų dydis gali viršyti 4,36 proc. visos ES paramos.
