Lietuvos turizmo rūmų prezidentė pasakoja, kad, lyginant šių ir praeitų metų turistų srautus, panašu, kad Lietuvoje turistų daugėja.
„Kiek tiksliai, yra labai sunku pasakyti, tačiau, žiūrint iš viešbučių užimtumo, oro uostų duomenų, tikėtina, kad tas skaičius tikrai didėja“, – komentuoja Ž. Gavalienė.
Jos teigimu, daugiausiai į Lietuvą atvyksta verslo keliautojai, kurie lankosi didžiuosiuose miestuose. Anot pašnekovės, dažniausiai šie turistai lieka nustebinti ir patenkinti Lietuvos žmonių svetingumu bei paslaugų kokybe.
O tai prisideda ir prie mūsų šalies populiarinimo tarp poilsiaujančių ar pažintini Baltijos šalis siekiančių turistų.
„Verslo keliautojai, jeigu keliauja pirmą kartą, lieka nustebinti mūsų miestų grožiu, infrastruktūros patogumu, maisto skoniu ir žmonių mandagumu“, – tvirtina Ž. Gavelienė.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė prideda, kad keliautojai mus išskiria ir lygindami Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija.
„Labai retai mes turim keliautoją, kuris keliauja tik per Lietuvą, labai dažnai jis ima visą Baltijos šalių regioną. Tai jie tikrai išskiria, kad Lietuva turi gerą energiją, žmonės žymiai atviresni, daugiau džiaugsmo yra pietauti restoranuose, kavinėse ir čia kokybė yra didesnė nei kitose dviejose šalyse“, – dalinasi moteris.
Ateityje gali keliauti, kad pasimėgautų šiltais orais
Ž. Gavelienė pasakoja, kad pastaruoju metu po Europą keliaujantys turistai pasiskirsto į dvi barikadų puses: vieni renkasi Pietų Europą ir Viduržemio jūrą, kad galėtų mėgautis šiltais orais, o kiti, priešingai, keliauja į šaltesnes Skandinavijos šalis, kad galėtų išvengti karščių.
Pasiteiravus ar pastaruoju metu fiksuojami itin šilti orai Lietuvoje turi įtakos turistų srautams ir mūsų šalyje, Ž. Gavelienė atsako, kad tam, jog turistas suprastų, jog Lietuvoje vyrauja šiltas ir geras oras, tokia temperatūra turėtų pabūti ilgesnį laiką.
Pašnekovė prideda, kad įprastai į Lietuvą atvykstantys poilsiauti turistai yra kaimyninių šalių gyventojai, kurie yra pripratę prie panašaus klimato.
Be to, jos teigimu, taip pat reikėtų pritaikyti paslaugas šiltam orui, kad turistai, atvykę į Lietuvą, galėtų jomis mėgautis.
„Tikrai Baltijos šalys nėra žinomos, kaip saulėtų, šiltų kraštų vietos, bet tai gali pasikeisti ateityje“, – pasakoja Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
Trūksta didesnių apartamentų
Pasak pašnekovės, pastebima, kad į Lietuvą pastaruoju metu turistai atvyksta ne pavieniai, o didelėmis šeimomis ar grupėmis, kurios, apsigyvendamos apartamentuose, norėtų turėti bendrą erdvę, pavyzdžiui, svetainę ir keletą miegamųjų.
Tačiau Ž. Gavelienė sako, kad Lietuvoje, tokius kambarius siūlančių viešbučių, trūksta, nors poreikis yra didžiulis. Moteris prideda, kad didesnių kambarių pageidauja ir verslo reikalais atvykstantys užsieniečiai.
„Verslo keliautojams labai trūksta vadinamų „apart-hotelių“ (apartamentų viešbučių – aut. past.), kuriuose jie turėtų dalį paslaugų kaip namuose. Tai yra, mažą virtuvėlę rūbų skalbimo galimybę, miegamąjį, galbūt ir darbo zoną“, – sako Ž. Gavelienė.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2023 metus Lietuvą aplankė 1,369 milijono užsieniečių turistų. Lyginant su 2022 metais, jų skaičius išaugo daugiau nei 200 tūkstančių.
Daugiausiai turistų atvyko iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos ir Baltarusijos valstybių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kas leido tiems "turistams" iš Baltarusijos, Vakarų Ukrainos (kur karo nėra) ir Vid. Azijos atvykti, gauti pradžiai 90 d. leidimą gyventi ir "pamiršti" išvykti, bandant bet kokiais kitais būdais pasilikti teisėtai (piniguočiams - NT, kitiems fiktyvus susirašymas, dar kitiems - darbas kokiame taxi ar viešbutyje tvarkytojais, ar statybose, sandėliuose...).
Po velnių tuos verslo lobistus kaip Avulis ar Dargis, ar Dargis jr. su Avulyte-Dargiene, kurie "prastūmė" tą imigraciją. Kei ne iš karo zonos ar nedalyvauja demokratiniame judėjime BY, tai visus siųst atgal be diskusijų.
