Šiuo metu Danas savo dienas leidžia Lietuvoje, tačiau tikina, kad visai neilgai vėl kels sparnus. Nors rekordas jau pasiektas, tačiau kelionės jam – gyvenimo būdas, be kurių vyras apsieiti negali.
Keliauti pradėjo po perskaityto straipsnio
Pokalbio metu apie kelionių pradžią pasakodamas Danas juokėsi, jog visiškai neplanavo taip kardinaliai keisti gyvenimo. Jis kalbėjo, jog pirmajai kelionei jį įkvėpė perskaitytas straipsnis.
„Pradėjau keliauti prieš 25-erius metus visiškai netikėtai ir neplanavęs to iš anksto. Iš tiesų, tai tuo metu radau vieną straipsnį, kuriame rašė, kad vyras traukiniu nuvažiavo iki Pekino.
Man ta mintis niekaip negalėjo išeiti iš galvos, negalėjau suprasti, kaip traukiniu galima net iki Pekino nuvažiuoti! Žinote, man tas Pekinas atrodė 1 000 kartų toliau, negu jis yra iš tiesų.
Na, ir po truputėlį pradėjau rinkti informaciją, kaip ten galima nukeliauti. Prikalbinau savo draugą ir galiausiai mes pradėjome kelionę nuskrisdami ne į Pekiną, o į Singapūrą.
Klausite, kodėl? O gi todėl, kad buvo šiek tiek pigesni bilietai, bet dėl to atsiradome keliais tūkstančiais kilometrų toliau nuo Pekino.
Na, ir tada pradėjome keliauti sausuma link Lietuvos. Tokia ir buvo pirmoji kelionė, neįprasta, ilga, kupina įspūdžių ir nuotykių“, – apie reikšmingą pradžią kalbėjo Danas.
Jis tikino, kad ši kelionė jam buvo lemtinga. Po jos vyras ryžosi dar daugiau keliauti, susipažinti su pasauliu, dėl to neilgai trukus vėl išskrido:
„Po tos kelionės supratau, kad noriu gyventi keliautojo gyvenimą, noriu pažinti pasaulį ir pradėjau nesustodamas keliauti.
Po pirmos kelionės tebuvau 2 mėnesius Lietuvoje ir išvykau pusmečiui į Indiją. Grįžęs vėl pabuvau porą savaičių, vėl keliavau. Na, ir taip tęsiasi jau 25-eri metai.“
Viso pasaulio apkeliauti neplanavo
Kalbėdamas iš dabartinės perspektyvos vyras pasakojo, jog neketino apkeliauti viso pasaulio. Tačiau jis pasakojo, kad po gerų 15-os metų kelyje jam sukirbėjo mintis apie tokį scenarijų.
„Niekada neturėjau tokio tikslo. Maniau, kad gal tai neįmanoma. Juolab, tais laikais su lietuviškuoju pasu keliauti nebuvo taip paprasta, su juo nepraėjęs pasienio patikrinimo postų negalėdavai pravažiuoti net Vokietijos. O žinote, kokios eilės ten būdavo. Stovėdavo žmonės paromis, kad į Lenkiją papultų...
Bet po 15-os metų keliavimo pagalvojau, kad jeigu dar praleisiu daug laiko kelyje, tai galbūt ir pamatysiu tas šalis.
Galiausiai, prieš pusantrų metų susivedžiau į programėlę visus aplankytus miestus, kaimelius, miestelius, ką mačiau per gyvenimą, ir taip aiški statistika pasimatė, kad liko ne tiek jau daug tų šalių ir valstybių aplankyti.
Tuomet, prieš tuos pusantrų metų, aš jau tiksliai apsisprendžiau, kad kryptingai keliausiu po šalis, kuriose nesu buvęs. O jų buvo likę apie 10“, – dalijosi keliautojas.
Jis pridėjo, kad per visą tą laiką į Lietuvą vis sugrįždavo. Tačiau taip dažniausiai nutikdavo dėl formalumų, kuriuos, norėdamas tęsti keliones, turėjo susitvarkyti:
„Į Lietuvą grįždavau, nes reikėdavo keisti pasus. Kartais nei 10-čiai mėnesių to paso neužtekdavo, reikdavo jau keisti.
Kadangi keliavau ne tik po Europą, o, pavyzdžiui, Afriką, tai kai kuriose valstybėse reikdavo registracijos įvažiavimui. Jos sunaudodavo ir po 4 puslapius to paso.
Tai grįždavau į Lietuvą ir vidutiniškai per metus ten praleisdavau apie mėnesį laiko. O visą kitą laiką leisdavau kelyje.“
Pinigų kelionėse neskaičiuodavo
Danas pripažįsta, kad 25-eri metai praleisti kelionėse atsiėjo išties nemažai. Jis tikino, kad vieną kartą mėgino nusibrėžti biudžetą, tačiau vėliau suprato, kad to daryti neverta.
„Žinokite, niekada to nedariau, neskaičiavau pinigų. Jeigu ir dirbdavau, tai tuos pinigus leisdavau tik kelionėms, nes nemačiau jokių kitų tikslų.
Porą kartų gyvenime galvojau, kad galbūt reiktų pasiskaičiuoti, kiek ta viena kelionė atsieina, susidaryti biudžetą, bet žinote, kai pasiekiau biudžeto ribą, stovėjau labai gražioje vietoje Afrikoje ir susimąsčiau: tai ką, negi man dabar nutraukti kelionę ir grįžti namo? Nebelipti į tą kalną ir nemokėti parko mokesčio? Tai numojau ranka ir keliavau toliau“, – juokėsi keliautojas.
Jis taip pat atskleidė, ką dirbo, kad galėtų pinigų prasimanyti kelionėms. Tačiau pridėjo, kad paskutiniuosius 7-8 metus stabiliai to daryti negalėjo dėl lankomų vietovių, kuriose nebūdavo elektros ar interneto.
„Anksčiau buvo galima mane laikyti verslininku, užsiėmiau didmenine prekyba įvairiausiais produktais. Paskui, kai nusprendžiau pasiekti pačias atokiausias mūsų planetos vietas, priėmiau sprendimą išvis nedirbti. Tai tęsiasi 7-8 metus. Dirbti negalėjau dėl elektros neturėjimo ar interneto ryšio. Tokiose pasaulio vietose tokių dalykų nėra.
Paskui, prieš pandemijos laikus, pradėjau užsiimti veiklomis, kurios susijusios su kelionėmis. Tai buvo reklama, kalbėjimas renginiuose, kai sugebėdavo mane pagauti grįžus į Lietuvą, teikiau ir kelionių konsultacijas.
Netrukus veiklą tęsiu ir plėsiu, kai bus mano kelionių agentūros pristatymas. Tada organizuosiu neįprastas keliones, po tuos kraštus, po kuriuos praktiškai niekas pasaulyje neorganizuoja. Vadinu tai ne masinio turizmo, nišinėmis kelionėmis“, – atskleidė Danas.
Pribloškė genčių gyvenimo ypatumai
Vyras kalbėjo, kad toks gyvenimas – kone jo pašaukimas. Jis mėgaujasi kiekviena akimirka ir sugebėjo pamatyti bei išgirsti labai daug. Labiausiai jį nustebino genčių gyvenimas.
„Labai džiaugiuosi galimybe pažinti pasaulį, sutikti tiek daug įdomių žmonių, tiek daug vietų. Juk kai išvažiuoji atostogų dviems savaitėms ar mėnesiui, tai žymiai mažiau pamatai. Tai man pavyko susidėlioti gyvenimą aplink keliones ir turiu tą galimybę daug išmokti ar sužinoti.
Man labai įdomus genčių gyvenimas, kartais taip sunku suvokti, kad jie gyvena visiškai skirtingą gyvenimą negu mes.
Pavyzdžiui, tos pačios prausimosi procedūros. Mes naudojame vandenį, o kai kuriose gentyse yra labai didelis vandens trūkumas ir jie naudoja gyvulių šlapimą. Tai mes niekada juk taip nesugalvotumėme (juokiasi).
Įdomu ir tai, kaip jie maitinasi. Jie geria iš gyvūno kaklo kraują, įsivaizduojate? Nes gyvulys jų brangiausias turtas, jie mėsos nevalgo, bet kraują ir pieną naudoja. Na, pienas suprantama, bet kraujas...“ – stebėjosi keliautojas.
Jis pridėjo, kad su kiekvienais metais keliaudamas jis rasdavo vis naują perspektyvą pažvelgti į tas pačias vietas – pradėjo domėtis augalais ir gyvūnais:
„Mėgstu augalus, vandenį, kalnus, gyvūnus. Viską. Kartais net pagalvoju, kad štai, nesu matęs tokio medžio, reiktų grįžti į Kolumbiją, kur jie auga.
Seniau domėdavausi ribotai kai kuriais dalykais, viskas ėjo etapais. Kai pradėjau keliauti, aš nesusimąstydavau apie gamtą ar gyvūnus. Keliaudavau ten, kur senovinės civilizacijos likučiai būdavo, per visas šventyklas Kambodžoje, Malaizijoje ar Kinijoje. Paskui, palaipsniui, atėjo gamtos pažinimas. Pamatydavau kalną ir norėdavau užkopti.“
Įvertino rutinos teikiamus privalumus
Nors keliavime pliusai nusveria minusus, tačiau Danas tikino, kad niuansų taip pat yra. Vienas iš jų – sunkumai lipdyti rimtus santykius.
„Na, aš buvau vedęs. Susipažinau su mergina, kuri vėliau tapo mano žmona. Mes su ja kartu keliaudavome.
Vėliau gimė dukra ir maniau, kad kelionės tikrai sustos. Tačiau ne, kai dukrai buvo 3 mėnesiai mes iškeliavome į Aziją, pagyvenome Balyje, buvome Taivane, Pietų Korėjoje, Tailande. Bet jau kelionės buvo ramesnės, atsižvelgiant į tai, kad keliaujame kartu su kūdikiu.
Santykių išlaikyti nepavyko. Santuoka subyrėjo, bet tai įvyko ne dėl kelionių. Tai labai sudėtinga užmegzti rimtus santykius, kai nuolat būni kelyje, nenusėdi vietoje“, – pasakojo pašnekovas.
Jis pridėjo, kad pakeliavęs jis visai kitaip ėmė žvelgti ir į rutiną. Anot jo, galėti įsigyti sporto klubo abonementą ir planuotis laiką – didelis malonumas:
„Kitas dalykas, labai mėgaujuosi rutina. Kai grįžau į Lietuvą, užsirašiau į sporto klubą ir aš žinau, kad galėsiu į jį nueiti pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Man tai teikia labai didelį malonumą.
Aš tokiais paprastais dalykais džiaugiuosi, nes ten, kur keliauju, sporto salės neegzistuoja. Mano režimo visiškai nėra, reikia keltis 4 ryto, kas spėtum į traukinį, kartais viešbutį pasieki tik 2 nakties. Nėra ritmo, kaip įprasta žmonėms, kai jie gali atsikelti laiku, nueiti miegoti laiku.
Lietuvoje turiu ir galimybę sveikai maitintis. Kitur – neturiu. Maisto negaliu pasirinkti su pigmėjais gyvendamas Kongo džiunglėse. Ką jie sumedžios – tą ir gausiu valgyti.“
Kelionių sustabdyti neketina
Nors Danas ir pelnė Lietuvos rekordą, tačiau jis pasakojo, kad tai – ne pabaiga. Vyras ketina toliau keliauti, nes jaučia, jog tai tapo jo gyvenimo būdu.
„Matote, kai sugalvojau prieš 1,5 metų aplankyti visas valstybes, tai mąsčiau, kad galbūt jau po to nebekeliausiu, pailsėsiu. Aplankiau ir bus riba pradėti sėslesnį, kitokį gyvenimą.
Bet po ilgų apmąstymų supratau, kad niekur geriau nesijausiu, kaip keliaudamas. Nusprendžiau, kad aš nieko nestabdau ir kaip keliavau, taip ir keliausiu“, – kalbėjo jis.
Taip pat keliautojas papasakojo, kokie artimiausi jo tikslai. Sąraše – jau aplankytos ir naujos vietovės:
„Artimiausias tikslas – už geros savaitės išvykstu į Sicilijos salą. Tai sėsiu į automobilį ir leisiuosi link ten. O prasidėjus rudens sezonui keliausiu į Pakistaną, po to į Venesuelą, po to į Iraką, o galiausiai kelionės turėtų baigtis Karibuose. Ten keliose salose irgi dar nebuvau.“
