Nors Lietuvoje nematyti svetimos šarvuotos technikos kolonų, negirdėti kulkosvaidžių kalenimo ar pabūklų griausmo, mes jau kariaujame, laimė, kol kas – tik virtualioje tikrovėje. Tokią ją regi kai kurie politikai, prabilę apie informacinį karą ir prieš Lietuvą nukreiptos priešiškos propagandos atakas.
Arvydas Praninskas
Tie, kurie dar nespėjo jų pastebėti, turėtų įsijungti televizorių, paimti nuotolinio valdymo pultelį ir spustelėti kurio nors Rusijos TV kanalo mygtuką. Svarbu žinoti, kad priešo apkasai išrausti ne kokioje nors nuobodžioje muilo operoje, o žinių ir politinių diskusijų laidose, kuriose atkakliai įrodinėjama, kad juoda yra balta. Apie informacinio karo pavojus perspėjantys Lietuvos politikai baiminasi, kad Kremliaus propagandos atakos gali paveikti ir mūsų žiūrovų gebėjimą teisingai skirti spalvas.
Ne daugiau nei 10 proc.
Tai, kad kalbos apie Lietuvos gyventojus, atakuojamus per rusiškus TV kanalus, nėra joks pokštas, patvirtina Prezidentės Dalios Grybauskaitės Seimui pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama apriboti rusiškų TV programų transliavimą. Tiesa, šis tikslas nėra suformuluotas taip tiesmukiškai: oficialiai kalbama apie būtinybę ne mažiau nei 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų TV programų pagrindiniuose paslaugų paketuose rodyti oficialiomis ES kalbomis. Nors statistika rodo, kad Lietuvoje pusė gyventojų moka bent 2 užsienio kalbas, o 16 proc. – bent tris, būtų sunkoka spręsti, ar daugumos kalbiniai įgūdžiai yra pakankami vokiškoms ar angliškoms TV transliacijoms žiūrėti. Anglų kalbą Lietuvoje teigia mokantys apie 32 proc. gyventojų, rusų – net 80 proc.
Prezidentūros atstovai atmeta visus kaltinimus dėl galimos TV cenzūros pabrėždami, kad niekas nesiruošia uždrausti Rusijos TV retransliacijų: esą kabelinės televizijos galėtų jas siūlyti papildomuose paketuose. Kitaip tariant, norintieji žiūrėti daugiau rusiškų programų, nei siūloma pagrindiniame TV pakete, turės papildomai už tai susimokėti.
Sulauktų atvirkštinio efekto?
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys mano, jog reikalavimas, kad 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų TV programų turėtų būti oficialiomis ES kalbomis, nėra netikėtas. „Čia jokių baimių neturėtų būti, o toks suvaržymas, be abejo, atitinka mūsų konstitucines vertybes: iš tikrųjų informacinis saugumas yra valstybės egzistavimui ir pilietinei visuomenei svarbi aplinkybė. Ir valstybė privalo turėti tam tikrų instrumentų tiems atvejams, kai matoma tam tikrų informacinių pavojų“, – pastebėjo politikas. Pasak jo, Visuomenės informavimo įstatyme labai aiškiai nustatyta pirmenybė ES valstybių kalboms. „Dabar atsiranda nuošimtis, kuris jau yra įpareigojantis. Bet jis nepažeidžia nei visuomenės informacijos pasirinkimo laisvės, nes kalbama apie pagrindinį programų paketą, nei varžo retransliuotojus. Tai nėra jokia cenzūra“, – sakė „Valstiečių laikraščio“ pašnekovas.
Tačiau Remigijus Šimašius, Seimo Ekonomikos komiteto narys, perspėjo apie galimą visiškai priešingą įstatymo pataisų efektą, nei tikisi jo sumanytojai. „Jei šiandien kuri nors kabelinė TV pagrindiniame pakete siūlo 20 proc. kanalų ne ES kalbomis ir jei reikėtų jų skaičių sumažinti perpus, kiltų klausimas, ką išmesti, o ką palikti. Natūralu, kad pagal verslo logiką būtų palikti tie kanalai, kurie labiausiai žiūrimi“, – sakė R.Šimašius. Jo teigimu, galima lengvai prognozuoti, kad būtų atsisakyta, pavyzdžiui, ukrainietiškų programų ar Rusijoje tik internete rodomo kanalo „Doždj“, o pagrindinės Kremliaus propagandos mašinos, kurios geba pritraukti daug žiūrovų, ir toliau liktų svarbiausiame pakete.
Ne valstybės reikalas
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigė, kad mūsų šalis ne tik gali laimėti informacinį karą, nedrausdama rusiškų TV transliacijų. Dar daugiau: Lietuva esą jį jau laimi. „Dauguma žmonių įsitikinę, kad Rusija Ukrainos atžvilgiu yra agresorė, kad ji kelia pavojų Lietuvai ir, kad ir kokia būtų rusų propaganda, ji jokio reikšmingo poveikio daugumai Lietuvos gyventojų tikrai neturi. Dėl to, ar ji veikia Lietuvos rusus ar dar gal buvusius Tarybų Lietuvos šalininkus, irgi būčiau truputį skeptiškas“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, naivu manyti, kad kas nors, pažiūrėjęs TV laidą, smerkiančią Ukrainos valdžią kaip fašistinę, nuspręs staiga vykti į Donecką, čiupti ginklą ir su ja kovoti. „Gal pasitaikys vienetų, bet tai nebus masinis reiškinys. Rusijos propaganda remiasi teiginiais apie Rusijos galybę, didybę, svarbą pasauliui ir pan. Tai gali kutenti rusų savimeilę, bet lietuviai ar, tarkime, baltarusiai abejingi Rusijos didybei. Tai – ne jų šalis, ne jų tauta“, – pridūrė politikos apžvalgininkas.
K.Girniaus manymu, siūlomos įstatymo pataisos nereikalingos ir nevykusios, nes esą fanatiškai nusiteikę Putino rėmėjai jiems patinkančias TV programas galėtų žiūrėti per palydovinę TV ar internetą. Pašnekovas taip pat stebėjosi sovietinės mąstysenos reliktais, kai Lietuvoje bandoma prastumti įstatymą, „kad būtų galima žmones bausti“. „Ne valdžios pareiga – mus saugoti nuo propagandos, kaip ir ne valdžios pareiga – apsaugoti mus nuo pornografijos“, – pabrėžė jis.
Programos ir antenos
Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius Juozas Jurelionis atkreipė dėmesį į tai, kad kabelinės TV operatoriai Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienyje gyvenantiems žiūrovams priversti siūlyti daugiau rusiškų TV programų, nes tose vietose daugybę jų galima priimti paprastomis eterinėmis TV antenomis. Dėl to esą didėja ir Lietuvoje rodomų rusiškų TV programų statistinis vidurkis: didžiuosiuose miestuose jos sudaro tik apie 20 proc. bazinio paketo. „TV siųstuvai Kaliningrado srityje pasiekia Marijampolę, Šilutę, Tauragę, ima siekti ir Alytų bei Klaipėdą. Dėl tokio draudimo viskas gali baigtis tuo, kad žiūrovai, norintys matyti draudžiamas rusiškas programas, pereis prie eterinių TV antenų, atsisakys kabelinės TV, o antena bus nukreipta į priešingą nei Vilnius pusę. Dar nežinia, kaip jie tada Vilnių matys“, – sakė asociacijos direktorius.
Jis pastebėjo, kad 10 proc. TV turinio ne ES kalbomis kvotos visai nereikėtų, jei Lietuvos radijo ir televizijos komisija aktyviai dirbtų su užsienio TV programų transliuotojais, ypač tais, kurie rodo lietuvišką reklamą, ir per ES šalių institucijas, išdavusias jiems licencijas, priverstų juos vykdyti Lietuvos įstatymus. J.Jurelionis pabrėžė, kad visos programos, kurias šiuo metu rodo Lietuvos kabelinės TV operatoriai, yra įtrauktos į jų turimas licencijas, ir galimybę jas retransliuoti patvirtino Radijo ir televizijos komisija.
Ar nuotolinis TV pultelis taps Lietuvos valdžios ginklu informaciniame kare su Rusijos propaganda, atsakyti dar anksti: Seimui atmetus Prezidentės pasiūlytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, Prezidentūros atstovai savo planų nekomentuoja.
