Vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo pilietiškumo ir tautinės savimonės ugdymo problematikai aptarti. Ši tema buvo svarstoma spalio 27 dieną Seime vykusioje konferencijoje „Pilietiškumo ugdymas mokyklose – ar įmanoma paveldėti meilė tėvynei?“.
Konferencijoje kalbėjusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė: „Dažnai kalbama apie tai, kokia bus ateities karta, ar jiems meilė tėvynei bus tokia, kokia buvo mūsų kartos. Nors klausiama, ar patriotiškumą paveldimas, įgytas ar įskiepytas, galiu pasakyti daug gerų žodžių vaikams, mokytojams ir tėvams, švenčiant atkurtos Nepriklausomybės dvidešimtmetį mačiau Seime daug jaunų žmonių, organizuotos parodos. Dažnai turime klaidingą informaciją, kas vyksta mokyklose, ką apie patriotiškumą mano Lietuvos jaunimas, bet juk ne tik vyresnės kartos žmonės yra patriotai.“
I. Degutienės teigimu, net tik mokytojai turi rūpintis patriotiškumu, bet ir tėvai: „Pati užaugau sovietmečiu, bet apie tai, kas yra patriotiškumas ir laisvė, gavau šeimoje. Turime turėti visuomenę, kuri puikiai suvokia, kas yra savas kraštas, tėvynė, laisvė, kurią reikia branginti ir puoselėti.“
Seimo pirmininkė užsiminė ir apie emigraciją bei pabrėžė, kad smarkiai pakitęs skirtingų emigrantų kartų požiūris į savo gimtąją šalį, jos kultūrą: „Kai susitinku su tais, kurie išvykę iš Lietuvos neseniai, matau, kad šių žmonių požiūris smarkiai skiriasi nuo tų, kurie emigravo bėgdami nuo okupacijos ar karo – tokie žmonės išsaugojo kalbą ir patriotiškumo jausmą. Visai kitoks yra naujųjų emigrantų elgesys, kurie gyvena užsienyje, yra įsitvirtinę, bet jiems gėda kalbėti lietuviškai. Kodėl? Negalėjau sau atsakyti į šį klausimą. Negaliu suprasti tokio požiūrio“.
Anot politikės, finansiniai sunkumai laikini, o amžinos vertybės, kurios ir turėtų likti amžinomis, labai greitai prarandamos – žmonės išvyksta užsidirbti, nenori galvoti apie Lietuvą ir kalbėti lietuvių kalba.
