Pasak merginos, gyvenimas jos tikrai nelepino – artimieji vaikystėje bandė išvaryti berniukiškumą, norėjo vis rengti suknelėmis, dėl to nuolat kildavo pykčių ir ašarų.
Mažame miestelyje tenka sutikti homofobų
Mažame miestelyje gyvenanti Dovilė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma) norėjo išlikti anonimiška, nes jos teigimu, Vilniuje situacija LGBT atžvilgiu yra visiškai kitokia, o mažame miestelyje tenka sutikti nemažai homofobų. Tačiau ji viliasi, kad ir jos gimtajame mieste situacija bėgant laikui taip pat pasikeis.
„Skiriasi mano aprangos stilius, aš rengiuosi labiau berniukiškai – tai jaučiasi gatvėje kreivi žvilgsniai“, – teigia Dovilė. Ji priduria, kad kai kurie aplinkiniai jai tiesiai šviesiai rėžia į akis, kad LGBT asmenų nepalaiko.
„Vilniuje su drauge einu susikibus rankomis, tai situacija kitokia nei mažame miestelyje. <...> Mažame mieste tai kas antras kreivai žiūri į LGBT asmenis“, – pridūrė Dovilė.
Mergina dažnai sulaukia ir neapykantos žinučių: „Dažniausiai rašo vyrai. Komentuoja viską, linki susideginti ir panašiai.“
Pasak Dovilės, vaikystėje ir paauglystėje jai dažnai kildavo minčių, kad turėjo gimti berniuku, o ne mergaite.
„Jau nuo vaikystės jaučiausi kitokia nei visi. Aš bendravau, draugavau ir laiką leidau su berniukais, o ne su mergaitėmis. Atrodžiau kitokia nei kitos mergaitės.
Ilgai savęs nepriėmiau ir sakiau, kad nesu tokia (homoseksuali – aut. past.), kaip man atrodo. Vėliau pradėjau bręsti ir skaityti visokius puslapius apie tai, daryti testus anglų kalba“, – pripažino Dovilė.
„Anksčiau atrodydavo, kad mes buvome kaip antrarūšiai, o dabar iniciatyvos džiugina, kad stengiamasi pakeisti LGBT asmenų situaciją, kad niekuo nesiskirtume nuo heteroseksualių asmenų.
Visi mes esame lygūs ir vienodi. Vis tiek, ar vėliau, ar anksčiau turėsime sutarti, nes kitaip nebus. Noriu pasakyti visiems, kad nereikia slėptis ir pamilti save toks, koks esi“, – pridūrė mergina.
Artimiesiems buvo šokas
Pasak Dovilės, kai artimieji sužinojo, jog ji yra homoseksuali, tai jiems buvo šokas. Vėliau jie teigė, kad apie tai galėjo pagalvojo, nes niekada į namus nebuvo parsivedusi jokio vaikino ir nerodė susidomėjimo priešinga lytimi.
„Kai sužinojo mama, jai buvo šokas. Aš buvau praktiškai priversta jai pasakyti. Turėjau važiuoti pas draugę, bet manęs nenorėjo išleisti. Buvau priversta pasakyti, nors nebuvau pasiruošusi. Aš pasakiau, kad privalau važiuoti pas draugę, nes ji man patinka ir mes draugaujame.
Mama išgirdusi apie tai, mane ramino, kad viskas gerai ir mane supranta. Taip pat sakė, kad aš jauna ir viskas gali apsiversti aukštyn kojomis.
Aiškino, kad šis potraukis gali pasikeisti. Tikisi dar, kad vėliau galbūt susirasiu vaikiną, kurį įsimylėsiu.
Bet aš pasirinkau jau ir turėtų gerbti mano pasirinkimą. Aš nuo mažų dienų turėjau kitokį potraukį ir tikrai nemanau, kad tai pasikeis“, – sako Dovilė.
Pasak merginos, mama nuo vaikystės ją bandė rengti suknelėmis, bet ji to nekentė.
„Dabar visos rengiasi sijonais, suknelėmis, bet manęs tai visiškai netraukia. Kai buvau maža mergaitė, mane bandė rengti suknelėmis ir paversti mergaitiška.
Mama per šventes liepdavo suknelę užsidėti – tai visuomet pradėdavome pyktis, nes man niekada jos nepatiko ir niekada nesijaučiau patogiai su jomis. Po ilgų metų ir pykčių mama susitaikė, kad man nepatinka“, – teigia mergina.
