• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro žmonai Ramutei gruodis yra išskirtinis mėnuo. Mat gruodžio 12-ąją yra jos vyro gimtadienis (šiemet suėjo lygiai, o vėliau, kaip ir visur, švenčiamos šv. Kalėdos ir Naujieji metai.

109

Iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro žmonai Ramutei gruodis yra išskirtinis mėnuo. Mat gruodžio 12-ąją yra jos vyro gimtadienis (šiemet suėjo lygiai, o vėliau, kaip ir visur, švenčiamos šv. Kalėdos ir Naujieji metai.

REKLAMA

Bet daugybę metų moteris negali per daug džiaugtis nei viena, nei kita proga, mat visada trūksta svarbiausio akcento – vyro šalia. R. Daktarienė papasakojo naujienų portalui tv3.lt apie šį ypatingą metą ir tai, kas padeda išlikti stipriai.

- Kaip jaučiatės, kai negalite normaliai pasveikinti vyro nei su gimtadieniu, nei su Kalėdomis?

- Jaučiuosi keistai. Dažnai pagalvoju apie artėjančius metus, apie jo gimtadienį. Gaila, kad esame tokioje padėtyje. Tarsi, yra žmogus, o negali šventės net padaryti. Širdgėla, skausmas. Lyg širdy ateina šventė, bet jos negali būti. Tie metai bėga kaip upė srauni.

- Kiek asmeniškai jums būtų buvę svarbu, kad Henriką būtų perkėlę į Pravieniškių pataisos namus?

REKLAMA
REKLAMA

- Aišku, jis bent būtų arčiau namų. Susimatyti galėtume dažniau. Dabar tos 3 valandos, kai nori daug ko paklausti, pasikalbėti, prabėga itin greitai. Jis kaip paukštelis uždarytas narvelyje. Svajojome, kad žmogus galėtų būti arčiau šeimos. Laukėme, norėjosi, bet... Lieka tikėtis, kad ateityje kažkas pasikeis. Vis tiek, kada nors išleis.

REKLAMA

- Kada paskutinį kartą Henriko gimtadienį šventėte kartu?

- Sunku net prisiminti, bet, greičiausia, jam tada buvo 50 metų. 51-erių dar irgi namuose buvo, bet tada ramiai paminėjome. O dabar liko tik nuotraukos, prisiminimai. Per 50 metų jubiliejų dukrytė dar dainavo, gražūs tostai liejosi. Graži praeitis, lyg gražus sapnas.

- Kokią dovaną, jei tik galėtumėte, norėtumėte padovanoti savo vyrui jubiliejaus proga?

- Tai tikrai nebūtų materiali dovana. Geriau dovanoti geras emocijas. Ramus pasisėdėjimas namuose tarp šeimos narių, anūkų – būtų tobula.

REKLAMA
REKLAMA

- Ką galėtumėte papasakoti apie Kūčias, šv. Kalėdas jūsų šeimoje?

- Kūčios mūsų šeimai visada buvo, yra ir bus didelė šventė. Daug metų iš eilės šventėme kartu. Tiek mano, tiek Henriko giminės susirinkdavo. Dar Kalėdų senelį pasikviesdavome dėl vaikų. Laukdavome, stengdavomės, džiaugdavomės.

Galiu pasakyti, kad iki šiol ant stalo padedu Henriko mėgstamą taurę, lėkštę, įrankius. Būtent Henriko vietoje prie stalo. Tiesiog darai tai, ką šiai dienai gali padaryti. Stengiesi tvirtai laikytis. Negali pakeisti daug dalykų, tai bent tiek padarai dėl mylimo žmogaus. Juk geros mintys materializuojasi. Palinkime per vakarienę Henrikui gerų dalykų, pasidalijame gražiais prisiminimais. Juk jeigu tik liūdėtume, tas niekam nepadėtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mes, likę šeimos nariai, papildome vienas kitą. Turime keturis vaikus, keturis anūkus. Žinome, kad Henriko nebus prie bendro stalo, tačiau nieko negalime padaryti, tiesiog prisitaikome.

- Kokie asmeniškai jums buvo šie metai?

- Kaskart, kai artėja nauji metai, tai vis lauki ir viliesi, kad jie bus geresni. Bet tie eiliniai metai nieko nepakeičia. Dėkoju Dievui, kad esame visi sveiki. Bet teisine prasme to poslinkio nėra. Tiesiog esi tarsi supančiotas, tik nesupranti, kas pančioja, kas tokius draudimus, dalykus daro. Ką galiu pasakyti, kai jau taip blogai, tai bent tikimės, kad blogiau nebūtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų