Gyventojų skolos šią vasarą augo lėčiau, bet ekspertai nerimauja, kad naująjį šildymo sezoną Lietuvos piliečiai susidurs su dar didesniais išbandymais nei praėjusiais metais. Mokesčių kilpa verš stipriau, o gyventojų pradelsti įsiskolinimai padidės dar 250 mln. litų.
Už šilumą mokėsime vis brangiau
Artėjant naujam šildymo sezonui energetikos ekspertai gyventojams nežada nieko gera. Šildymo sezonas bus brangiausias per visą Lietuvos istoriją.
Centralizuotai namų ūkiams tiekiama šiluma, atsižvelgiant į miestą, vidutiniškai brangs 4 proc., bet, pavyzdžiui, Jonavos, Molėtų, Anykščių ir Visagino namų ūkiai gaus nuo 8 iki 11 proc. didesnes sąskaitas už šildymą.
„Tarptautinės energetikos agentūros statistika rodo, kad per pastaruosius 30 metų gamtinės dujos stabiliai brango vidutiniškai 6–7 proc., o karinių konfliktų metu, šaltomis žiemomis arba sparčiau vystantis Kinijos, Indijos ekonomikoms tas brangimas būdavo dar didesnis“, – teigė Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius.
Vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, didžiausios šildymo kainos (rugpjūčio duomenimis) galioja Anykščiuose, Pakruojyje, Prienuose ir Joniškyje. Čia viena kilovatvalandė (kWh) kainuoja daugiau nei 36 centus, kai vidutiniškai Lietuvoje ji kainuoja apie 31 centą.
„Tiesa, rugpūčio mėnesio statistika neatspindi tos situacijos, kuri bus spalį, kai prasidės šildymo sezonas, – sako V. Lukoševičius. – Labai tikėtina, kad kainos bus dar didesnės, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šias kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį. Jei pasaulinėje rinkoje dujos brangs, šildymo sezono metu jos didės ir vartotojams.“
VKEKK duomenimis, per metus šiluma Lietuvoje brango 13,5 proc.
„Centralizuotai tiekiama šiluma rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepos mėnesiu, pigo beveik visoje Lietuvoje“, – lyg tyčiodamasi iš vartotojų teigia VKEKK.
Mažiausiai už šilumą kol kas moka tie miestai, kuriuose šilumą centralizuotai tiekia biokurą deginančios katilinės. Molėtų, Ignalinos, Utenos ir Širvintų gyventojai už 1 kWh moka mažiau nei 20 centų. Pigiausiai šiluma kainuoja molėtiškiams, kur 1 kWh kainuoja 17,16 cento.
Didieji šalies miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys) šilumai gaminti naudoja gamtines dujas. Šių miestų gyventojai yra ir didžiausi skolininkai (apie 75 proc.).
Prognozė: gyventojai įsiskolins ketvirtį milijardo
Nepaisant to, kad valstybė kai kuriems gyventojams skiria kompensacijas už būsto šildymą ir kietojo kuro įsigijimą, dalis visuomenės jau dabar susiduria su pradelstomis skolomis už komunalines paslaugas ir kreditus.
Kredito rizikos valdymo bendrovė „Creditinfo Lietuva“ pranešė, kad šalies gyventojų pradelstos skolos liepą siekė 3,16 mlrd. litų. Vien per liepą piliečių skolos išaugo 42 mln. litų.
„Liepa buvo antras mėnuo iš eilės, kai žmonių įsiskolinimai augo lėčiau, bet šie pokyčiai trumpalaikiai, nulemti vasarai būdingų sezoninių darbų bei sumažėjusių išlaidų už būstą“, – teigė asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas Marius Zaikauskas.
Ši sistema priklauso UAB „Creditinfo Lietuva“.
Per liepą gyventojai padengė pradelstų skolų už 55 mln. litų. Panaši suma buvo padengta ir birželį, tačiau faktas, kad pradelstos skolos vis dar auga, itin kelia nerimą kredito istorijas stebinčioms bendrovėms.
„Deja, sezoninis pagerėjimas tik trumpalaikis, – pakartojo M. Zaikauskas. – Iš ilgalaikių darbo santykių žmonių pajamos nedidėja, o bet kokį pajamų augimą suvalgo infliacija.“
Pašnekovo teigimu, prasidėjus šildymo sezonui, situacija tik dar labiau pablogės: naftos ir dujų kainos kyla, daugiabučių renovacija nejuda, nepasistūmėta ir su alternatyvių kuro rūšių panaudojimu šildymui.
„Todėl nestebina ir ekonomistų prognozės, kad laukia brangiausias šildymo sezonas, – sako M. Zaikauskas. – Tai lems į viršų sparčiai kylančią gyventojų skolų kreivę.“
Ankstesnių trijų šildymo sezonų statistika leidžia prognozuoti, kad šią žiemą gyventojų pradelsti įsipareigojimai padidės maždaug 250 mln. Lt ir sudarys apie 3,41 mlrd. litų. Tai maždaug pusė tos sumos, kurią Lietuva ketina skirti Visagino AE statyboms. Už tokį pinigų kiekį ties Klaipėda esančioje Kiaulės nugaroje galima pastatyti net du suskystintų gamtinių dujų terminalus.
Nepasimokė iš krizės
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė bloga išeitimi vadina apsisprendimą senas skolas dengti naujomis paskolomis iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių.
„Dalis gyventojų daro klaidą, manydami, kad greitaisiais kreditais padengs senas skolas. Tai ne sprendimas, o tik dar didesnis problemos gilinimo būdas“, – neabejoja šeimos finansų planavimo ekspertė.
J.Varanauskienė pabrėžia, kad skolintų pinigų nederėtų laikyti ir pajamomis. „Bet jei žmogus mėgina problemas spręsti būtent taip, jam jokie patarimai nepadės“, – įsitikinusi J.Varanauskienė.
Atsižvelgiant į pradelstų skolų dydį, labiausiai delsiama susimokėti bankiniam sektoriui, kurį sudaro bankai, išperkamosios nuomos bendrovės ir kredito unijos. Prognozuojama, kad vien už skolas iki šių metų pabaigos iš varžytinių antstoliai parduos apie 500 nekilnojamojo turto objektų.
„Matyti, kad mes mažai pasimokėme iš krizes – ir toliau bandome gyventi „į skolą“, nors ją anksčiau ar vėliau vis tiek reikės grąžinti, o negrąžinus gero gyvenimo iliuzija subliūkš lyg muilo burbulas“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas Marius Zaikauskas.
Antroje vietoje pagal pradelstų mokėjimų dalį yra ne bankinis sektorius (vartojimo kreditus teikiančios įmonės). Bendras skolininkų skaičius jau priartėjo prie 250 tūkstančių.
Skolas siūlo mažinti protingesniu valdymu
Daug daugiau nei gyventojai per globalią ekonomikos krizę prasiskolino valstybės sektorius. Palyginti su 2008 metais, valstybės skola išaugo 2,92 karto ir jau artėja prie 51 mlrd. litų.
Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė šalies ekonomines problemas sprendė ne ilgalaikėmis efektyviomis priemonėmis (daugiabučių renovacija, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas), o skolindamasi tiek iš šalies bankų, tiek užsienyje platindama valstybės obligacijas.
Ši Vyriausybė per beveik ketverius metus sugebėjo prisiimti įsipareigojimų už beveik 33 mlrd. litų. Tokios sumos užtektų Lietuvos įnašams statyti net penkias atomines elektrines arba savo jėgomis pastatyti daugiau kaip 10 suskystintų gamtinių dujų terminalų Kiaulės nugaroje.
„Naujas šildymo sezonas gyventojams bus labai sudėtingas, jei dujos toliau brangs, o žiema bus panaši, kaip ir praėjusioji, todėl, manau, gyventojų skolos dar labiau išaugs“, – neabejoja Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas V.Lukoševičius.
Jį iki šiol stebina nemokšiška valstybės valdymo politika.
„Juk centralizuota šildymo sistema Lietuvoje buvo įrengta tam, kad būtų šildomasi alternatyviu ir pigesniu kuru, bet mes kažkodėl pleškiname brangias dujas. To nedaro jokia Europos valstybė, o centralizuota šildymo sistema, kokią turi Lietuva, yra tik Skandinavijos šalyse. Europoje dujomis vartotojai patenkina minimalius savo poreikius – pasišildo vandenį ir kitką“, – pridūrė energetikos ekspertas.
Jis ragina valdžią kuo greičiau pertvarkyti šilumos ūkį taip, kad jame šilumos gamybai būtų naudojamas tik biokuras (malkos, granulės ir kt.).
Apskaičiuota, kad, norint visų miestų katilines pertvarkyti išimtinai kietąjį kurą deginančiomis, pakaktų vos 2 mlrd. litų. Panašiai kainuotų ir daugiabučių renovacija.
Blogiausi rodikliai Europos Sąjungoje
Algirdas Sysas, Seimo narys
Buvo daug kalbų, kaip konservatoriai išgelbės Lietuvą, bet ekonomikos krizės pasekmes jie sprendė gyventojų sąskaita. Turime pačius blogiausius rodiklius Europos Sąjungoje. Neskaitant Rumunijos ir Bulgarijos, pas mus mažiausios pensijos, mažiausias minimalus mėnesio atlyginimas, didžiausia atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų. Jau nekalbu apie valstybės skolą – Lietuva tarp kitų ES šalių per tą krizę smuko labiausiai. Čia nelieskime Graikijos, Ispanijos ir Italijos, kurios į krizę pateko daug anksčiau dėl nemokšiškos vidaus politikos. Bet būtent nemokšišką politiką šiuos ketverius metus Lietuvoje vykdė konservatoriai su liberalais. Konservatoriai sako, kad didžiausia Lietuvos problema yra elektra, bet daugiausia sumokame už šilumą – apie 3,5 mlrd. litų. O juk viską buvo galima padaryti daug paprasčiau. Skirti tuos 2 mlrd. litų daugiabučių renovacijai (žmonės būtų turėję darbo), pertvarkyti miestų katilines į kietąjį kurą deginančias (miškų ūkyje būtų prireikę tūkstančių darbo rankų). Deja, net dabar, kai įmonių pelnai jau pasiekė ikikrizinį lygį, minimali alga išliko 2005 m. lygio.
Vyriausybė pasirinko primityviausią kelią
Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys
Namų ūkių ir valstybės biudžeto finansinį stabilumą siečiau su nacionalinio saugumo klausimu. Deja, Vyriausybė nuo pat pradžių pasirinko patį primityviausią kelią krizės padariniams likviduoti – pakelsiu mokesčius, surinksiu daugiau pinigų į biudžetą. O gavosi taip, kad pirmiausia buvo nusižengta elementariai moralei. Niekas iš elgetos neatima lazdos, o Vyriausybė nusprendė taupyti tiek pensininkų, tiek socialiai pažeidžiamų kitų grupių sąskaita. Jei visus tuos milijardus, kuriuos Vyriausybė „taupė“, būtų išdalijusi žmonėms, galbūt apskritai jokios ekonomikos krizės pas mus nebūtų buvę, nes daugiau kaip 50 proc. BVP sukuria vidaus vartojimas. Visiška nekompetencija pademonstruota „skatinant“ verslą. Užuot realiai skatinus verslą, buvo pakelti mokesčiai, todėl nemaža dalis smulkiojo verslo pasislėpė šešėlyje.
G. Stanišauskas
