„Vakar buvo sunku. Pusę valandos beldžiausi į laiptinės duris, nes neveikė skambutis. Pradėjus jas spardyti koja, manimi susidomėjo kaimynai. Vos patekau pas pacientę“, – pasakojo šeimos gydytoja Jūratė Barzdenytė, rašo "Vilniaus diena".
Tokia pas ligonius į namus vykstančių gydytojų kasdienybė. Dauguma supranta, kad gydytojo kvietimo į namus tvarką reikia keisti. Tačiau radikalioms permainoms nepasirengę. Vos prieš savaitę nuskambėjus poliklinikų vadovų siūlymams tvarką griežtinti ir gydytojus siųsti ne pas kiekvieną juos kviečiantį ligonį, vilniečiai kaipmat apkaltino juos beširdiškumu. Savaitės pradžioje meras Juozas Imbrasas gydytojams priminė Hipokrato priesaiką ir pabrėžė, kad pakeitimų nebus.
Tačiau nė viena iš poliklinikų dar negavo oficialaus pakeitimus draudžiančio rašto. Todėl jos vis dar vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuris gydymo įstaigoms suteikia teisę pačioms nustatyti gydytojų iškvietimo į namus tvarką.
Viena pirmųjų šia teise pasinaudojo Centro poliklinika. Nuo vasario 1-ios tvarka šiek tiek keisis. Ligoniai bus lankomi, tačiau tą darys tik budintis, o ne kiekvienas šeimos gydytojas. Šie lankys tik tuos ligonius, kuriems reikia nuolatinės priežiūros namie.
„Didelių pakeitimų nebus. Bet žmonės jau reagavo. Šią savaitę iškvietimų buvo beveik perpus mažiau. Maždaug kas antras paskambinęs atsargiai teiraujasi, ar nereiks gydytojui mokėti. Jokių mokesčių nebus, to net neplanuojame“, – užtiktino Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras.
Už durų – pusvalandį
Kalbos apie pokyčius netyla, o gydytojai tebevaikšto pas visus laukiančius gydytojo vizito namie.
Nepaisydama vakar rytą krapnojusio lietaus ir vėjo, Centro poliklinikos šeimos gydytoja J.Barzdenytė jau beldėsi į vienas sostinės namų duris. Koridoriuje buvo tamsu, o butų durys nesunumeruotos, tačiau gydytoja ramiai pasuko paskutiniųjų link.
Medikė tvirtino, kad daugiausia problemų kelia būtent pagyvenę žmonės. Vos tik prastai pasijunta, jie reikalauja, kad gydytojas aplankytų namie. Kartais netgi priežasties nesako. Tiesiog išrėžia, kad tai – gydytojo pareiga ir meta telefono ragelį.
Apgailestavo dėl sutrukdymo
Šį kartą gydytoja lankė beveik pusantrų metukų Ilją. Jo mama Jevgenija Smirnova susirūpino, nes sūnus keletą dienų iš eilės šiek tiek karščiavo ir viduriavo. Tačiau gydytoją ir žurnalistus mažasis ligonis pasitiko pats neatrodydamas labai pasiligojęs.
Apžiūrėjusi berniuką gydytoja tegalėjo pasakyti, kad negalavimo priežastis yra ne virusas, o dygstantys dantukai. Nusiraminusi mama ėmė apgailestauti – esą be reikalo sutrukdė ir taip užsiėmusią gydytoją.
„Mums labai patogu, kai į namus daktarė ateina, bet gydytojams toks darbas labai sunkus. Jeigu galime, visada einame į polikliniką, bet sūnelis sirguliavo jau kelias dienas. Maniau, kažkas rimto“, – sakė J.Smirnova. Moteris jau buvo girdėjusi keletą gandų apie būsimus pakeitimus ir svarstė, ar ateityje pavyks gydytoją prisišaukti. Tačiau J.Barzdenytė ją nuramino.
„Kaip ėjome pas ligonius, taip ir eisime. Svarbu tik, kad žmonės išmoktų kviesti tada, kai tikrai reikia“, – užtikrino gydytoja. Sudėtingiausiais iškvietimais ji laiko tuos, kai ligoniui pirmą dieną pakyla temperatūra.
„Pirmąją dieną nieko neįmanoma nustatyti. Tada nei gerklė nebūna paraudusi, nei kiti požymiai išryškėję. Labai baisu pasakyti netikslią diagnozę ir paskirti netinkamą gydymą. Bet kitos išeities nėra. Pacientai reikalauja, nes jiems reikia pažymos į darbą“, – paaiškino gydytoja.
Popierizmas net namie
Pažymos išrašymas – ne vienintelis šeimos gydytojus persekiojantis biurokratizmas. Daugiau problemų kelia paciento sutikimas, kad jis arba jo vaikas būtų apžiūrėtas. Taigi nors žmonės patys išsikviečia gydytojus, šie vis tiek privalo prašyti raštiško sutikimo gauti pagalbą.
„Pats sutikimo pasirašymas trunka vos minutę. Sunkiau, kai tėvai būna darbe, o sergantį vaiką palieka močiutei ar kaimynei. Tokiu atveju neturiu teisės jo apžiūrėti. Tiesa, nė vieno sergančio vaiko nesu atstūmusi, bet visada baugoka, kad tėvai vėliau nepasiskųstų. Taip gali būti iškelta ir byla“, – nuogąstavo J.Barzdenytė.
Po iškvietimo pas Ilją gydytoja privalėjo skubėti į polikliniką, nors jos namie laukė daugiau pacientų. Tačiau net ir labai norėdama negalėjo jų apžiūrėti: kelias tolimas, reikėtų važiuoti troleibusu – tada ji vėluotų priimti pacientus kabinete.
„Aplankysiu juos po pietų, kai baigsis priėmimo valandos. Jie labai nuliūdo, bet kitaip negaliu“, – apgailestaudama gūžtelėjo pečiais J.Barzdenytė. Tokiais atvejais ji bando patarti telefonu, bet kai kurie pacientai, nesulaukę gydytojo vizito, įsižeidę persirašo pas kitą. Dėl prarastų pacientų šeimos gydytojai mažinamas atlyginimas.
