• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Koronavirusas, gripas ir kitos peršalimo ligos vis labiau tuština kolektyvų ir moksleivių gretas. Specialistai pažymi, kad sergamumas jau yra kiek didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Savo ruožtu stebėdami pastarųjų savaičių tendencijas gydytojai ragina nesistebėti, kad net pasigavus, atrodytų, paprastą virusą į patalą gali tekti atgulti ilgiau, nei įprasta. 

Koronavirusas, gripas ir kitos peršalimo ligos vis labiau tuština kolektyvų ir moksleivių gretas. Specialistai pažymi, kad sergamumas jau yra kiek didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Savo ruožtu stebėdami pastarųjų savaičių tendencijas gydytojai ragina nesistebėti, kad net pasigavus, atrodytų, paprastą virusą į patalą gali tekti atgulti ilgiau, nei įprasta. 

REKLAMA

Visuomenės sveikatos specialistai konstatuoja stebintys toliau augantį sergamumą koronavirusu, gripu ir kitomis ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis. 

„Kaip įprasta tokiu metu, sergamumas šiomis infekcijomis didėja, tas stebima ir kitose Europos šalyse. Tik situacija gal kiek skirtinga – vienur galbūt daugiau gripo, kitur – COVID-19 ligos atvejų. 

Tačiau lyginant bendrą statistiką, COVID-19 atvejų yra daug daugiau nei gripo, taip yra stebima ir Lietuvoje. Bet tą galbūt galima sieti su išaugusiu savikontrolės testų naudojimu ir didesniu diagnozavimu“, – komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.

REKLAMA
REKLAMA

Specialistė priminė, kad kiti susirgimai paprastai traktuojami bendrai – kaip kvėpavimo takų infekcijos, kadangi nėra atliekami tyrimai ir nustatomas konkretus virusas:

REKLAMA

„Po tokiomis infekcijomis gali slėptis ir respiracinis sincitinis virusas (RSV), ir gripas, adenovirusai ir kt. Bet bendra tendencija, kad COVID-19 šiek tiek labiau „karaliauja“ prieš RSV ir gripą tiek Lietuvoje, tiek Europoje.“  

Stebi kiek didesnį sergamumą nei pernai

Pasak jos, sergamumas dabar yra net kiek didesnis nei pernai tokiu pačiu metu. Tiesa, ji svarstė, kad tą gali lemti ir pasikeitusi tvarka, kaip gaunama informacija iš gydymo įstaigų apie ligos atvejus.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiemet informaciją gauname kitu mastu. Jei pernai gavome popierines formas iš gydymo įstaigų, kiek jie nustatė tam tikrų infekcijos atvejų, šiandien duomenis gauname iš e.sveikatos ir matome, kiek gydytojas realiai diagnozavo tam tikrų ligų atvejų. Taigi gali būti, kad atvejų padaugėjo ir dėl gaunamų tikslesnių duomenų“, – pridūrė ji.

„Tiesa, matome jau tuos pacientus, kurie serga sunkiau, nes kiti išvis nelinkę kreiptis į gydytojus.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. Gargasienė priminė, kad įprastai sergamumo gripu piką pasiekiant sausio-vasario mėnesiais pernykščiai metai buvo netipiniai – didžiausias sergamumas fiksuotas gruodį. Kaip bus šiemet, specialistės teigimu, prognozuoti sudėtinga.

„Atsižvelgiant į tai, kad tuoj moksleivių atostogos, sergamumas turėtų šiek tiek sumažėti, nes sumažės kontaktų, bendravimas kolektyvuose. Tai irgi dažnai turi įtakos sergamumo pokyčiams“, – pridūrė ji.

REKLAMA

Plūstelėjo pacientai

Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė portalui tv3.lt patvirtino, kad išties stebi išaugusį pacientų srautą, tačiau kartu konstatavo, kad realų sergančiųjų mastą įvertinti sunku.

„Šį mėnesį, ypač į antrą jo pusę, jau tikrai jaučiame, kad ženkliai padidėjo pacientų – yra sergančių kovidu, kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, jau pasitaiko ir gripo atvejų. Šiaip žmonės sirgo ir vasarą, ir rudens pradžioje, kai orai buvo labai geri. 

REKLAMA

Tad pasakyti, kad šiemet yra kažkaip geriau nei pernai, negalime. Nebent tai gali būti šiek tiek susiję su tuo, kad kol buvo geras oras, daugiau laiko leidome lauke, mažiau buvome patalpose ir plitimas buvo šiek tiek mažesnis. Bet tikrai negalime teigti, kad virusų, ypač koronaviruso ar jau besikėsinančio gripo, nėra. Tiesa, daugiau matome tuos pacientus, kurie jau serga sunkiau, nes kiti išvis nelinkę kreiptis į gydytojus“, – komentavo ji. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak gydytojos, lietuvių jau toks charakteris, kad linkę dirbti tol, kol liga visiškai nepaguldo į patalą. „Lietuviai yra kantrūs, kol gali, eina į darbą arba tyliai dirba iš namų, o gal net eina į darbą sirgdami“, – neslėpė ji. 

Simptomai vargina neįprastai ilgai

Paklausta, ar kuo nors šiemet išsiskiria minimų virusinių ligų simptomai, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad ne vieną stebina išilgėjęs sirgimo laikas.

REKLAMA

„Tie, kurie kreipiasi, išties serga netrumpą laiką, jaučia išreikštus simptomus. Ir žmonės neretai būna nustebę, kad štai, galvojo, trys dienos ir jau bus sveikas, bet niekas negerėja, serga apie savaitę. Tad tikrai reiktų žinoti ir nusiteikti, kad jei jau suserga, atrodytų, eiliniu virusu, peršalimo simptomai gali būti pakankamai išreikšti ir trukti apie savaitę, o liekamieji reiškiniai – kosulys, sloga – ir dar ilgesnį laiką“, – pastebėjo R. Isevičienė.

REKLAMA

Pasak jos, jei anksčiau buvo normalu laikyti, kad karščiuoti nuo virusinės infekcijos galima 3 paras, dabar situacija pasikeitė:

„Kai kuriais atvejais matome, kad tenka pakarščiuoti ir 7 paras, ir tai tarsi normalu. Nebūtinai turi pakilti temperatūra, kad sirgimas užtruktų. Patys žmonės būna nustebę ir, žinodami, kad tai yra virusinė infekcija, galbūt ir nesikreiptų į gydymo įstaigą, o dabar tenka imti nedarbingumą.“ 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojos pastebėjimu, COVID-19 simptomai irgi nėra labai lengvi, žmonės prašo nedarbingumo pažymėjimų: „Pirmas dienas jie tikrai nepajėgia dirbti, įprastai dažniausiai 5 dienoms ima nedarbingumą. Žinant mūsų lietuvišką darbštumą, jei jau prašo nedarbingumo, jau tikrai blogai jaučiasi.“

Vis tik jauni žmonės, neturintys gretutinių ligų, pašnekovė teigimu, paprastai su kažkokiomis išreikštomis komplikacijomis sergant COVID-19 nesusiduria. Tuo metu sergantiems lėtinėmis ligomis ir kitiems rizikos grupei priklausantiems asmenims yra prieinamas efektyvus koronaviruso gydymas, kurį galima skirti namuose.

REKLAMA

Kaip sustiprinti imunitetą?

Paklausta, kodėl galėtų taip išilgėti sirgimo laikas pasigavus, atrodytų, paprastą virusą, gydytoja svarstė, kad, viena vertus, galbūt po pandemijos žmonių imunitetas, kai ilgai buvome uždaryti namuose, „primiršo“, kaip kovoti su virusais. Kita vertus, galbūt ir patys virusai mutuoja sukeldami ilgesnę ligą.

Bet kuriuos atveju tai, kaip organizmui seksis kovoti su virusais, susiję su imuninės sistemos veikla. „Kuo mažiau turime resursų, save nustekename, tuo sunkiau ir ilgiau sergame“, – konstatavo gydytoja. 

REKLAMA

„Ir žmonės neretai būna nustebę, kad štai galvojo, trys dienos ir jau bus sveikas, bet niekas negerėja, serga apie savaitę.“

Paprašyta priminti, kokios būtų efektyviausios imuniteto stiprinimo priemonės, pašnekovė priminė, kad moksliniais tyrimais įrodyta tik vitamino D, C ir cinko nauda imuninei sistemai. 

„Kitų vitaminų, mineralų nauda imunitetui nėra įrodyta. Tad galima pasidaryti tyrimą įsivertinant, kiek trūksta vitamino D, cinko. Išties dabar matoma, kad nemažai mūsų platumų gyventojų trūksta ne tik vitamino D, bet ir cinko. 

REKLAMA
REKLAMA

O toliau lieka tos pačios rekomendacijos: su mūsų imuninės sistemos veikla labai susijęs miegas, tad reikėtų išlaikyti miego režimą, rinktis tinkamą mitybą, vengti rafinuoto cukraus, per didelio angliavandenių kiekio. Imuninę sistemą labai veikia stresas, o fizinis aktyvumas ją sustiprina. Dar labai svarbu vėdinti patalpas, plauti rankas – tai labai naudinga ir prasminga siekiant išvengti susirgimo ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis“, – patarė R. Isevičienė.

Artėjama epideminio sergamumo link

Nors jau ateinančiomis savaitėmis kai kuriuose miestuose greičiausiai bus pasiektas epideminis (didesnis nei 1500 rodiklis 100 tūkst. gyventojų) sergamumo lygis, G. Gargasienė vis tik ramino, kad tai savaime gąsdinti neturėtų.

„Šis rodiklis nėra vienintelis kriterijus, kuris leidžia skelbti gripo epidemijas. Yra žiūrima į tai teritorijai būdingus sergamumo svyravimus. Mūsų specialistai savivaldybėse ir stebi, kokia situacija gydymo, ugdymo įstaigose, tik viską įvertinus jau siūloma, ar reikia skelbti gripo epidemiją.

Ir pati savivaldybė gali tą daryti pasiekus rodiklį, bet taip pat ji gali nuspręsti to nedaryti, net jei NVSC tą siūlo. Pernai turėjome savivaldybių, kurios net viršydamos 4 tūkst. rodiklių neskelbė epidemijos, nes atsižvelgė į kitus kriterijus – ugdymo įstaigų lankomumą, hospitalizuotų pacientų skaičius“, – komentavo ji.

REKLAMA

NVSC atstovė priminė, kad dar iki pandemijos paskelbus gripo epidemiją savivaldybėse būdavo imamasi tokių priemonių kaip renginių ribojimas, nuotolinis mokymas.

„Tai yra visos žinomos priemonės – kaukės, atstumų laikymasis, rankų plovimas ar dezinfekcija, patalpų vėdinimas – tai stipriai sąlygoja visų užkrečiamųjų kvėpavimo takų ligų, ne tik koronaviruso plitimą. Kai visa tai tapo rekomendacijos, atrodo, kad visi staiga apie tai pamiršo“, – pastebėjo ji. 

Lietuvoje spalio 16–22 d. (42 savaitė) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų, spalio 9–15 d. (41 savaitė) jis buvo mažesnis – 1082,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 11 asmenų, iš jų 7 vaikai (0–17 m.) ir 4 suaugusieji, priklausantys vyresnių nei 65 m. asmenų grupei, 41-ąją savaitę į ligonines pateko mažiau pacientų – 4 asmenys.

Antraštė: „Gydytoja turi liūdnų žinių: peršalus pasiruoškite sirgti ilgiau, nei įprasta“ - čia žinutė marmaliuotiems?
Su pirmu covid skiepu daugelis atidare duris i savo organizma infekcijai siam sezonui
nesusirgt tik ,o tai isvaizdinat kad nemirtingi..
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų