Gydytoja pabrėžė rekomenduojanti pasiskiepyti COVID-19 vakcina tam, kad ne tik pavyktų išvengti šios infekcinės ligos, bet, svarbiausia, apsisaugoti nuo sunkiausios jos formos.
„Vakcinacija jau taikoma daugiau nei 200 metų ir padeda išvengti daug sunkių ligų, pavyzdžiui poliomielito ir raupų išvis pasaulyje neliko. Ir galime 28 ligas skiepų pagalba efektyviai valdyti“, – teigė ji.
Ar skiepai gali sukelti Covid-19 ligą?
Gydytojos aiškinimu, skiepų sudėtis yra labai įvairi, bet ši planuojama gauti vakcina sukelti ligos negali.
„Ji skirta imuninės sistemos paruošimui arba tam tikrų specifinių ląstelių sudarymui tam, kad imuninė sistema būtų pasiruošusi kovoti su infekcija, kai įvyks sukrėtimas. Ir kad nebūtų tokių sunkių komplikacijų“, – sakė ji.
J. Bajoriūnienė pažymėjo, kad vakcina, kurią turėsime, yra naujos struktūros:
„Tai yra informacinės RNR (iRNR) vakcina, o ši struktūra, patekusi į organizmą, sukelia baltymo S gamybą ir imuninė sistema, jį atpažinusi kaip antigeną, pradeda gaminti specifinius antikūnus, o, svarbiausia, specialiąsias T ląsteles, kurios ir atsakingos už viruso sunaikinimą. Tad ši vakcina naujoviška, ir, kaip matoma iš mokslininkų pasisakymų, veiksminga.“
Persirgus skiepai nebūtini
Kaip pasakojo gydytoja, jei žmogus jau persirgo Covid-19 infekcija, skiepai nėra būtini.
„Klausimas yra tik, jei žmogus buvo infekuotas, bet to nežinojo. Tai jis, matyt, norėsis skiepytis vakcina. Tai, žinoma, jokių šalutinių reakcijų nebuvo pastebėta klinikinių tyrimų metu. Taigi skiepytis toks žmogus gali“, – aiškino gydytoja.
Visgi jei žmogus sirgo šia liga, yra susidaręs antikūnų pakankamas kiekis, skiepas nėra reikalingas.
Ji kartu pridūrė, kad vakcina skirta žmonėms nuo 16 m. amžiaus, tad vaikų ja skiepyti nebus galima. Tas patys yra ir dėl nėščiųjų – tyrimai dėl to nėra atlikti.
„Taigi kiekvienu atveju dėl to turėtų būti sprendžiama individualiai, nes duomenų apie tai nėra“, – sakė ji.
Ar saugu skiepytis sergant lėtinėmis ligomis?
Anot J. Bajoriūnienės, yra duomenų, kad žmonės, turėję silpną imuninę sistemą ar jos ligas, ir buvę paskiepyti, nepatyrė jokių pavojingų šalutinių reiškinių.
„Vienintelė abejonė – negalime pasakyti, ar ji buvo pakankamai veiksminga ir sukėlė pakankamą atsaką. Taigi sergantiesiems lėtinėmis ligomis šita vakcina galima skiepytis ir tyrimai rodo, kad tai yra saugu“, – pasakojo gydytoja.
Kiek dažnai prireiks skiepytis vėliau?
Gydytoja neatmetė galimybės, kad skiepytis Covid-19 vakcina gali tekti ne vieną kartą, kaip kad yra ir gripo atveju.
„Taip tikrai galėtų būti. Pirmiausia šia vakcina skiepijama du kartus ir galvojama, kad praėjus savaitei po antro skiepo jau turėtų susidaryti pakankamas imuninės sistemos atsakas ir apsauga“, – sakė J. Bajoriūnienė.
Paklausta, galbūt verčiau imunitetą Covid-19 įgyti natūraliai persirgus nei skiepijantis, gydytoja teigė, kad pagrindinis klausimas čia – ligos sunkumas.
„Gerai būtų jį įgyti, tik klausimas, ar lia nebus sunki ar net kritinė, nekils pavojus žmogaus gyvybei. Taigi apsisaugoti yra lengviau, paprasčiau ir saugiau skiepų pagalba nei persirgus“, – aiškino specialistė.
Dažni šalutiniai reiškiniai
J. Bajoriūnienės aiškinimu, tyrėjai pastebėjo dažnus šalutinius požymius – tai reiškia, kad jie pasitaiko 1 iš 10 pacientų.
„Tai būtų skausmas injekcijos vietoje, raumenų, sąnarių skausmas, karščiavimas ir šaltkrėtis“, – įvardijo ji.
Gydytojos teigimu, duomenų apie ilgalaikį šalutinį poveikį nėra, tai reiškia, kad vakcina yra saugi vartoti ir nėra ženklų, kad galėtų turėti ženklų poveikį. Tačiau tyrimai toliau yra tęsiami.
Medikė pažymėjo, kad tiek įvairūs vaistai, tiek vakcina gali turėti įvairų šalutinį poveikį.
„Taigi tam reikia pasiruošti – žinoti savo ligas, pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, papasakoti apie nuogąstavimus tam medikui, kuris atlieka vakcinavimą. Vertėtų pasirinkti laiką nesant ūminės infekcijos požymių arba nesant kitų ligų ar kito negalavimo paūmėjimo“, – aiškino gydytoja.
Jei žmogus yra alergiškas, turi alergiją konkrečioms vakcinos dalims, tą turėtų pasakyti gydytojui ir slaugytojai:
„Tokiu atveju skiepas yra negalimas arba yra sprendžiama individuliai.“
Vakcina – jau savaitgalį
Jau šeštadienį Lietuvą turėtų pasiekti pirmosios „Pfizer-BioNTech“ vakcinos, o sekmadienį prasidėti skiepijimas. Pirma jos siunta sieks iki 10 tūkst. dozių ir pirmiausiai bus skiepijami medicinos įstaigų darbuotojai.
Kaip antradienį pranešė prezidentūra, du trečdaliai vyresnių nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojų planuoja skiepytis nuo Covid-19. Pusė iš jų tai norėtų padaryti kaip įmanoma greičiau.
Prezidentūra tokią gyventojų nuomonę apie vakciną vertina teigiamai ir teigia, kad tokio gyventojų skaičiaus užtektų, norint Lietuvoje užtikrinti „bandos imunitetą“.
Metų pabaigoje Lietuvą pasieksianti „Pfizer“ Covid-19 vakcina išskirtiniais šalutiniais poveikiais nepasižymi, ramina mokslininkai. Tai pat tvirtinama, kad vakcinos efektyvumas analogiškas ir skirtingoms amžiaus grupėms, ir rizikos grupėse esantiems asmenims.
Mirčių ir atvejų rekordas
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 3737 naujo koronaviruso atvejai – tai didžiausias iki šiol paros atvejų skaičius, mirė 50 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Per praėjusią parą pasveiko 1523 sirgusieji. Bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius siekia 120 tūkst. 94, iš jų 55 tūkst. 926 pasveiko, 62 tūkst. 453 – tebeserga.
Nuo COVID-19 mirė iš viso 1143 užsikrėtusieji, dar 572 mirė dėl kitų priežasčių.
Per parą atlikti 14 tūkst. 382 tyrimai dėl koronaviruso, iš viso iki šiol atlikta 1 mln. 541 tūkst. 668 tyrimų.
Ligoninėse gydomi 2258 COVID-19 pacientai, 181 iš jų – reanimacijoje, deguonis reikalingas 1262 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija – 108.
Šiuo metu Lietuvos ligoninėse užimtos 7682 iš 16621 lovų, iš 681 reanimacijos lovų užimtos 401. Iš 635 lovų, kur gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos 255. Taip pat užimtos 2304 iš 6382 lovų, kuriose galimas deguonies tiekimas.
Praėjusios paros duomenimis, Lietuvoje mirė 27 vyrai ir 23 moterys. Vienas iš mirusiųjų priklausė 30–39 metų amžiaus grupei, asmuo turėjo gretutinių ligų.
