Prieš antrąjį prezidento rinkimų turą Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas žurnalistams sakė, kad D. Grybauskaitės retorika partijų atžvilgiu buvo nenaudinga politinei sistemai.
„Savotiškas praregėjimas ar labai malonus sutapimas yra tai, kad paskutinius dvejus metus D. Grybauskaitė galų gale pasakė, jog politinės partijos yra politinės sistemos stuburas. <...> Galiu tiesiai šviesiai pasakyti – visai politinei sistemai ir politinėms partijoms D. Grybauskaitė savo retorika aštuonerius metus buvo labai negailestinga ir dvejus paskutinius metus mėgino tai kompensuoti, pabrėždama demokratijos svarbai politinių partijų vaidmenį“, – žurnalistams kalbėjo socialdemokratų lyderis.
Siūlė gerai pagalvoti prieš balsuojant
D. Grybauskaitė konfliktavo su Darbo partija, kai ši praėjusioje kadencijoje priklausė valdančiajai koalicijai. Prezidentė pirmiausiai tvirtino, kad teisiama partija negali dalyvauti formuojant šalies vyriausybę, vėliau teigė, kad su Darbo partijos atstovais neaptarinės nacionalinio saugumo interesų dėl šios politinės jėgos galimų ryšių su Rusija.
Prieš 2012 m. Seimo rinkimus D. Grybauskaitę papiktino Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir tuometinio Artūro Zuoko judėjimo „Taip“ rezoliucija, kurioje prezidentė skatinama didinti elektros kvotas šiluminėms elektrinėms. Šalies vadovė tada ragino rinkėjus gerai pagalvoti prieš balsuojant parlamento rinkimuose ir išskyrė šias tris partijas.
„Kartoju: už tai (rezoliuciją – aut. past.) balsavo A. Zuoko „Taip“, socialdemokratai ir Darbo partija. Ir labai noriu atkreipti visų mūsų žmonių dėmesį. Labai įdėmiai eikit ir balsuokit už tuos, kurie jums žada, bet daro viską priešingai negu jūsų interesas“, – tuomet pareiškė prezidentė.
Partijos tapdavo dažna tema prezidentės metiniuose pranešimuose. Skaitydama pirmąjį savo pranešimą, D. Grybauskaitė sakė, kad partijos tapo tarsi mažomis kunigaikštystėmis su savais tikslais ir interesais.
Po metų D. Grybauskaitė kritikavo partijas teigdama, jog šios neišlaikė skaidrumo egzamino, kai pasiliko galimybę vykdyti viešuosius pirkimus. Pirmajame pranešime po 2012 m. Seimo rinkimų prezidentė apgailestavo, kad postų dalybos virto ne kompetencijos klausimu, o partinių interesų varžytuvėmis.
2017 m. iš Seimo tribūnos skaitydama metinį pranešimą D. Grybauskaitė pakeitė retoriką ir tvirtino, kad stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos.
„Išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms. Tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams“, – prieš dvejus metus kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentė sakė, kad dabar pats laikas investuoti į partijų kokybę ir partinius žmones. Pasak D. Grybauskaitės, politinis pasirengimas valdyti valstybę yra gyvybiškai svarbus ir tikrai ne vienos dienos reikalas.
„Kaip tik dabar politinei sistemai yra naujų galimybių laikotarpis. Su besikeičiančiomis kartomis beveik visose partijų vadovybėse siejamas kokybinio atsinaujinimo lūkestis“, – savo metiniame pranešime sakė D. Grybauskaitė.
2018 m. skaitydama savo priešpaskutinį metinį pranešimą D. Grybauskaitė pripažino partijų svarbą ir tikėjo partinės sistemos atsigavimu.
„Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas. <...> Nuoseklus darbas ir atsakinga lyderystė gali partinę sistemą vėl pastatyti ant kojų“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Kaltos pačios partijos
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pirmoji pavaduotoja, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė portalui tv3.lt tvirtino, kad D. Grybauskaitės priešiškumo politinėms partijoms nematė nei pirmojoje, nei antrojoje prezidentės kadencijoje.
„Galbūt pirmosios kadencijos pradžioje ji išreikšdavo daugiau kritinių pastabų politinėms partijoms, jei matydavo, kad vyksta daug visokių vidinių nesklandumų, rietenų ir manė, kad partijos nėra labai konstruktyvios. Bet, kad būtų priešiška, tai tikrai nebuvo“, – įsitikinusi politikė.
Vis tik, I. Degutienė pripažįsta, kad D. Grybauskaitės kritika galėjo prisidėti prie to, kad žmonės priešiškiau vertina politines partijas. Tačiau, konservatorės teigimu, dėl nepalankaus visuomenės požiūrio į partijas kalčiausia ne prezidentė, o pačios partijos.
„Koks elgesys, kokia retorika, taip visuomenė ir mato politines partijas. Ar mato jas konstruktyviai dirbančias, ar ne visada tas konstruktyvumas egzistuoja“, – dėstė politikė.
Pasak Seimo narės, daugiausiai prie prasto partinės sistemos įvaizdžio prisidėjo Darbo partijai, partijai „Tvarka ir teisingumas“ bei Liberalų sąjūdžiui iškeltos bylos.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis, labai daug ten nesigilindamas, ką katra padarė, bet pats tas faktas, kad teisėsauga kaltina visą partiją galimai padarius nusikaltimą... Čia turbūt nereikia geresnių pavyzdžių“, – svarstė politikė.
I. Degutienės nuomone, tam, kad visuomenė palankiai vertintų partijas, reikia laiko. Antra, pasak politikės, svarbu, kad partijos ir jų veikla būtų sąžininga ir skaidri.
„Vidinių diskusijų, kurios demokratinėje partijoje yra normalus reiškinys, turi būti. <...> Bet kartais, kai vidinės diskusijos išeina į išorę, tada žmonės tai irgi priima kaip tarpusavio kautynes“, – samprotavo konservatorė.
I. Degutienės nuomone, dabar vykstantis valdančiosios koalicijos formavimas taip pat nepridės populiarumo taškų partijoms.
„Iš esmės, tai derybos dėl postų. Žmonės mato, kad ne jie yra svarbiausi tautos išrinktų žmonių iš politinių partijų akyse, o kad jiems labiau aktualūs yra postai ir jų dalybos“, – sakė politikė.
Pakenkė valstybės raidai
Ilgametis Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad D. Gybauskaitė dalį savo kadencijos leido visuomenei suprasti savo priešišką nusistatymą prieš partijas, tačiau pakeitė retoriką.
„Ji tikrai nepridėjo pasitikėjimo partijomis. Mane nustebino, kai prezidentė paskutiniame metiniame pranešime pasakė, kad kitokio kelio nėra, reikia stiprinti partijas ir demokratiją“, – portalui tv3.lt teigė A. Sysas.
Pasak socialdemokrato, šalies vadovės nuomonę galėjo pakeisti visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie tapo ne bendruomeniniais judėjimais, o tų pačių partinių veikėjų susivienijimais.
„Manau, ji pamatė, kad situacija darėsi vis blogesnė. Kiekvienuose rinkimuose atsirasdavo gelbėtojai: ponas Valinskas, violetiniai, paskutiniais metais – valstiečiai. Dėl to, atsiranda valstybės raidos vystymosi pasekmės. Keitėsi iškabos, o politika liko ta pati“, – įsitikinęs Seimo narys.
A. Syso nuomone, politinėms partijoms, norint atstatyti visuomenės pasitikėjimą, reikėtų nepamiršti savo ideologinių pažiūrų „gavus valdžią“.
Suprato partijų svarbą
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius portalui tv3.lt teigė, kad D. Grybauskaitė kritiška partijoms buvo pirmosios kadencijos metu.
„Bet prieš trejus ketverius metus pasikeitė jos požiūris. Grybauskaitė pradėjo tradicines partijas labiau branginti ir vertinti“, – sakė V. Valentinavičius.
MRU docento nuomone, D. Grybauskaitė galėjo būti kritiška partijų atžvilgiu, nes pagrindinės politinės jėgos sustabarėjo.
„Tai liečia ir socialdemokratus, ir Tėvynės sąjungą. Konservatoriai galvodavo, kad kai socialdemokratai pavaldys, valdys jie. Socialdemokratai savo ruožtu irgi manė, kad, kai konservatoriai pavaldys, valdžia atiteks jiems“, – pasakojo V. Valentinavičius.
Politologo teigimu, toks valdžios perdavinėjimas „iš rankų į rankas“ leido politikams nusiraminti, nebesistengti ir neieškoti naujų politinių idėjų.
„Tokių stagnacijos apraiškų buvo ir, matyt, tikėtasi, kad tai privers tradicines partijas susiimti. Bet tai neprivertė jų susiimti, jos pradėjo griūti ir naikintis“, – samprotavo pašnekovas.
Vis tik, V. Valentinavičius mano, kad ne D. Grybauskaitė padiktavo visuomenės nepasitikėjimą partijomis, o partijų nepopuliarumas žmonių akyse padarė įtakos prezidentės retorikai.
„Grybauskaitei reitingai visada rūpėjo, tad tokio pataikavimo populiarioms nuotaikoms būta. Tai yra tikrasis paaiškinimas, kodėl ji buvo nusistačiusi“, – tvirtino politologas.
Tačiau, pasak V. Valentinavičiaus, D. Grybauskaitė suprato partijų svarbą ir atsikratė populizmo šiuo atžvilgiu.
„Kadencijų kaitoje jos atsakomybės jausmas už politinės sistemos sveikatą augo. Tą pataikavimą trumpalaikėms publikos nuotaikoms pakeitė gilesnis supratimas, kad politinės partijos yra labai svarbios sveikai veikiančiai demokratijai. Ji šioje vietoje atsikratė populizmo ir užėmė atsakingesnę poziciją“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Gegužės mėnesį darytos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, politinės partijomis yra mažiausią pasitikėjimą visuomenėje turinti institucija. Partijomis pasitiki 7 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 56,7 proc.
