Epidemiją paskelbė Prienų, Raseinių, Švenčionių, Kėdainių, Jonavos, Klaipėdos, Ukmergės, Lazdijų, Joniškio, Šilalės, Šilutės, Ignalinos rajonų, Kauno, Panevėžio, Alytaus miestų, Kazlų Rūdos, Visagino, Birštono savivaldybės.
Daugiausia sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) yra Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse. Pirmojoje registruotas 391,2 susirgimo 10 tūkst. gyventojų, antrojoje – 280,7.
Visoje šalyje sergamumas sausio 29 – vasario 4 dienomis siekė 179,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 127,6 atvejo.
Gripo epidemiją savo teritorijoje skelbia savivaldybės. Sergamumas epideminiu gali būti laikomas, kai gripo ir ŪVKTI registruota ne mažiau kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų.
Pirmadienį karantinas dėl gripo ir peršalimo ligų buvo paskelbtas 135 arba 13 proc. šalies mokyklų, o Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skuba perspėti - situacija blogėja: gripas toliau sparčiai plinta.
Penktąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 29 d. – vasario 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 179,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 127,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų penktąją savaitę registruotas Panevėžio administracinėje teritorijoje, didžiausias – Marijampolės administracinėje teritorijoje. 2018 m. penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys. Iš jų – 14 asmenų iki 2 metų, 180 vaikų – 2-17 metų, kiti suaugusieji.
Hospitalizuotos trys nėščiosios. Septyni iš hospitalizuotų asmenų buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
