Ketvirtadienį posėdyje Šiaulių apygardos teisme buvo baigti teikti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ paaiškinimai. Bendrovei byloje atstovaujantis Linas Sesickas laikosi nuostatos, jog reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marioms nebuvo padarytas.
„Bendrovė pripažįsta tai, kad jos nuotekomis į gamtinę aplinką, į Klaipėdos sąsiaurį, pateko tam tikri teršalai, viršiję leistinus normas, bet yra pasirengusi minėtus teršalus iš gamtinės aplinkos pašalinti“, – ketvirtadienį Šiaulių apygardos teismo posėdyje sakė bendrovės advokatas.
Pasak L. Sesicko, „Grigeo Klaipėda“ samdyta konsultacinė bendrovė „DGE Baltic Soil and Environment“ balandžio pabaigoje parengė ataskaitą dėl galimo išleistų bendrovės nepakankamai išvalytų nuotekų įtakos Kuršių mariose esančiam Klaipėdos sąsiauriui. Byloje esančiais duomenimis, vandens būklė čia pablogėjo per vieną klasę.
L. Sesicko teigimu, Kuršių marios yra priskirtos tarpiniams vandenims, o Klaipėdos sąsiauris, į kurį pateko bendrovės nuotekos – prie labai pakeistų vandens telkinių. Remdamasis Paviršinio vandens telkinių būklės nustatymo metodika, jis nurodė, kad tokiuose telkiniuose pasiekti geros ekologinės būklės nėra galimybių.
„Kitaip tariant, bendrovės nuotekos tos būklės niekaip negalėjo pabloginti. Įstatymiškai Klaipėdos sąsiaurio būklė neatitiko geros būklės pagal teisinį reguliavimą“, – teigė jis.
Jo teigimu, bendrovė visus ketverius metus deda maksimalias pastangas, kad pašalintų į Kuršių marias patekusius teršalus, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gamtos atkūrimo priemonių plano nepatvirtino. Atsisakydama tvirtinti tokį planą, bendrovės supratimu, AAD „elgiasi nepagrįstai ir neteisėtai“, kalbėjo advokatas.
AAD anksčiau nurodė, kad bendrovė turi pareigą aplinkos būklę atkurti profesionaliai ir atsakingai, todėl ir plane turėjo būti aiškiai nurodyti tikslai ir kokio konkretaus aplinkosauginio poveikio ar atlygintinos žalos siekiama.
Iš žalos nori eliminuoti tam tikrus teršalus
Savo kalboje L. Sesickas taip pat įvardijo BDS teršalus – biocheminį deguonies kiekį. Šie teršalai sudaro didžiąją dalį AAD paskaičiuotoje 48 mln. eurų žaloje gamtai išleidus nuotekas. Juo grindžiamas reikšmingo neigiamo poveikio marioms faktas.
„Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, aišku tai, kad BDS-7 teršalai apskritai nėra kokybės elementas, kuriuo remiantis pagal galiojančius teisės aktus galima matuoti ekologinio potencialo pablogėjimą. Tai darytina išvada, kad šitas elementas ar teršalas turėtų būti pašalintas iš AAD civilinio ieškinio“, – teigė jis.
Pašalinus BDS teršalus, jo teigimu, civilinio ieškinio dydis siektų 2,2 mln. eurų, o įvertinus bendrovės „Grigeo Klaipėda“ siūlytą bandomąją priemonę dėl nendrių šienavimo Kuršių marių pakrantėje, įvertintą 2 mln. eurų, žalos dydis esą sudarytų 223 tūkst. eurų.
Detalizuotus skaičiavimus bendrovė teismui ir suinteresuotoms pusėms ketina pateikti rašytinėje versijoje.
AAD kovo 27-ąją BNS teigė, kad civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje yra apskaičiuotas tinkamai, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir atsižvelgiant į įgaliotų institucijų išvadas dėl padarytos žalos bei specialistų ikiteisminio tyrimo metu nustatytos neteisėtos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ taršos pobūdį bei apimtis.
Vadina taršos incidentu
AAD atstovaujantys advokatai posėdyje atkreipė dėmesį, jog teikdamas paaiškinimus byloje L. Sesickas naudoja terminus „incidentas“, „taršos incidentas“, „aplinkosauginis incidentas“.
„Teisingai suprantame, kad inkriminuotus daugiau nei aštuonerius metus trukusius veiksmus į aplinką išleidžiant nevalytas nuotekas ir teršalus bendrovė vadina incidentu?“ – klausė departamentui atstovaujanti viena advokačių Indrė Kupcikevičiūtė.
L. Sesickas teigė sąvokas naudojantis „buitine prasme, nesuteikdamas ypatingesnės teisinės reikšmės“.
„Tiesiog kalbam apie tą inkriminuojamą šitoje byloje neteisėtos veikos laikotarpį ir į gamtinę aplinką išleistus teršalus, paprastai vadiname taršos incidentu, aplinkosauginiu incidentu“, – teigė jis.
I. Kupcikevičiūtei pasiteiravus, ar kaltinamajame akte pateiktus kaltinimus vadina incidentu, L. Sesickas teigė, jog klausimas per sudėtingas.
„Man kažkaip per sudėtingas klausimas, aš jo nesupratau“, – sakė advokatas.
Jis teigė nežinantis, kada incidentas įvyko, kiek truko, esą ir kaltinamajame akte neaišku, kokį laikotarpį vyko tarša.
Prokurorei Ginai Skersinskytei pasiteiravus, ar bendrovė pripažįsta dokumentų klastojimą, gynėjas teigė šiuo metu į šį klausimą negalintis atsakyti. Jis taip pat neturėjo atsakymo į klausimą, kada buvo įrengtas vamzdis ir sklendė, kuriais teršalai tekėjo į marias, taip pat, kokį kiekį teršalų bendrovė pripažįsta išleidusi į marias.
Pasak L. Sesicko, teršalai ir jų kiekis turi būti nustatyti bylos nagrinėjimo metu, nes byloje figūruojančių specialistų ataskaitos ir išvados skiriasi.
Kitame posėdyje, kuris vyks antradienį, bendrovė ketina pradėti liudytojų apklausas. Kiekvienam jų posėdžiuose ketinama skirti po visą dieną. Numatyta, kad artimiausiame posėdyje turėtų liudyti ilgametis bendrovės vadovas Vidas Beržonskis. Jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jų pagalba buvo atskleistos inkriminuojamos veikos.
Dėl kaltės nepasisakė
Ankstesniame teismo posėdyje L. Sesickas neigė, kad teršalų patekimas į Kuršių marias buvo iš anksto apgalvota, grupės pagrindinio akcininko ir prezidento Gintauto Pangonio organizuota veikla.
Teismo posėdyje kovo 3-iąją G. Pangonis bei Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas teigė jiems pateiktų kaltinimų nesuprantantys ir kol kas negalintys pasisakyti dėl savo kaltės.
Be jų, kaltinimai šioje byloje taip pat pareikšti Vakarų medienos grupės konsultantui, dabar pensininkui Arūnui Pasvenskui, „VMG Klaipėda service“ direktoriui Aivarui Petrokui, „Grigeo investicijų valdymo“ generaliniam direktoriui Robertui Krutikovui, „Grigeo Klaipėdos“ finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui, gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui, inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui, operatoriui Vasilijui Jefimovui, nuotekų valymo operatoriui Arūnui Skierui, ekologei Ritai Liakstutytei bei dviem dabar jau į pensiją išėjusiems darbuotojams Rimantui Jonui Bieliauskui bei Rimai Ivaškevičienei.
Anot prokuratūros, kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.
