Laisvės frakcijos nario pateikta Akcizų įstatymo pataisa siūlo atleisti pažangiuosius degalus nuo CO2 dedamosios mokesčio dalies.
„Pažangieji biodegalai yra iš tokių pradinių žaliavų, kaip dumblių, šiaudų, nerūšiuotų komunalinių atliekų, riešutų kevalų, gyvulių mėšlo ir nuotekų šlamo, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekų, cukranendrių išspaudų, miškininkystės pramonės atliekų ir t. t., pagaminti biodegalai“, – sako K. Adomaitis.
Šiuo metu Lietuvoje pažangieji biodegalai nėra gaminami, o remiantis preliminariais „Baltpool“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje panaudoti pažangieji biodegalai iš „Maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų“ sudarė 43 proc., iš „Nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus komunalines atliekas) biomasės dalies“ sudarė 32 proc., iš „Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekų ir tuščių alyvpalmių vaisių kekių“ – 25 proc.
„Kadangi pažangieji biodegalai yra pagaminti iš biomasės atliekų ir perdirbimo liekanų, jie beveik nesukuria papildomų CO2 emisijų, tačiau visiškai pakeičia iškastinį kurą, tad jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis, galima sakyti, nulinis. Tokia iš tvarių šaltinių gauta biomasė gali būti neutrali CO2 kiekiui per visą gyvavimo ciklą, nes prieš šias žaliavas sudeginant, jos iš atmosferos sugerdavo panašų kiekį CO2. Todėl CO2 dedamosios mokesčio taikymas tokiems degalams prieštarautų elementariai logikai“, – tikina laisvietis K. Adomaitis.
Pastebėtina, kad reikalavimai patiekti pažangiųjų biodegalų kiekį Europos Sąjungos (ES) valstybėse yra panašūs, tačiau jų pasiūla ribota. ES taikys sankcijas valstybėms narėms, jei jos nepasieks alternatyvių degalų naudojimo tikslų, tačiau tikėtina, kad pažangieji biodegalai pirmiausia bus eksportuojami į tas valstybes, kurios galės pasiūlyti didžiausią kainą.
„Siekiant pritraukti reikiamą pažangiųjų biodegalų kiekį į Lietuvą ir taip pat skatinti vietinę gamybą, siūloma lengvata leistų už juos pasiūlyti konkurencingesnę kainą“, – sako K. Adomaitis.
