„Plaučių vėžys – vienas žiauriausių ir blogiausių onkologinių ligų. Europos Sąjungoje vyrams ir moterims tai yra antras pagal dažnį vėžys, bet pagal mirštamumą nuo jo mirštama tiek pat, kiek nuo visų kitų dažniausių vėžių kartu paėmus“, – konstatavo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
Lietuvoje kasmet aptinkama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų ir panašus skaičius jų miršta.
„Problema ta, kad vėžys aptinkamas vėlai – 3 ar 4 stadijos, kai jį išgydyti praktiškai neįmanoma. Tiesa, yra vaistų, kurie prailgina išgyvenamumą, bet iš esmės klausimo tai nesprendžia“, – šią savaitę vykusios konferencijos metu kalbėjo jis.
Klaidingai laiko rūkalių vėžiu
Pasak profesoriaus, vis dar yra klaidingas įsivaizdavimas, kad plaučių vėžys lygu rūkantis žmogus. „Taip seniai nėra. Kuo toliau, tuo didesnė dalis sergančiųjų plačių vėžiu yra nerūkantys žmonės. Tendencijos rodo, kad per artimiausius 30–40 metų daugelis žmonių, kurie serga plaučių vėžiu bus nerūkantys žmonės arba rūkantys pasyviai, labai negausiai“, – kalbėjo E. Danila.
Jo pastebėjimu, tokias tą sąlygoja bent du dideli veiksniai – vyksta klimato pokyčiai ir visuomenės senėjimas.
Kuo toliau, tuo didesnė dalis sergančiųjų plačių vėžiu yra nerūkantys žmonės.
„Oras tampa vis karštesnis, sausesnis, ir žiemų beveik nebelieka, tai reiškia, kad atmosferoje vis daugiau kietųjų dalelių. Taigi kas anksčiau atrodė daugiau teoriniai pasvarstymai, šiandien aiški realybė.
Taip pat visuomenė sensta, tada mažėja visos regeneracinės savybės, o veikiant aktyviems deguonies junginiams, kai žmogus įkvepia kietųjų dalelių (tas pats galioja ir elektroninėms cigaretėms, kaitinamajam tabakui), jie pažeidžia kvėpavimo takų ląstelių genetinę informaciją.
Tam tikrą laiką žmogus gali ištaisyti tuos genus ir jie funkcionuoja normaliai, bet kadangi aplinka nelabai keisis, pradeda vykti savaiminės mutacijos. Taigi veikiant tiek senatvės veiksniui, tiek aplinkai, taip spontaniškai ir nerūkantiems žmonėms išsivysto plaučių vėžys“, – komentavo pulmonologas.
Gydytojo aiškinimu, plaučių vėžys toks „piktas“ todėl, kad pasiekęs maždaug 4–6 milimetrų dydį aplink save jau pradeda gaminti kraujagysles. „Ir kai tik jos susidaro apie tą mažytį vėžį, atsiveria vartai į sisteminę kraujotaką ir limfotaką vėžiui plisti. Tad visa idėja ir yra ta, kad vėžį būtų galima pagauti anksti.“
Išbandė naują programą laiku aptikti plaučių vėžį
Portalas tv3.lt primena, kad vienintelis metodas anksti aptikti vėžį – mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Pasak gydytojo, yra šalių, kur tokiu principu programa taikoma jau seniai, tačiau ji nepasirodė tokia gera kaip tikėtasi.
Tačiau prieš keletą metų Japonijoje atliktas tyrimas parodė to efektyvumą, kai tam tikros amžiaus grupės žmonės tiriamos nepriklausomai nuo rizikos veiksnių. „Jei būtų tirti tik tam tikros amžiaus grupės rūkaliai, būtų neaptikta 70 proc. visų plaučių vėžio atvejų“, – pastebėjo gydytojas.
Dėl to ir Lietuvoje pradėtas bandomasis ankstyvosios vėžio diagnostikos projektas. Pradėtas rudenį dabar jis eina į pabaigą. Pasak profesoriaus, tai labai pasiteisino ir vylėsi, kad nuo kitų metų startuos nauja prevencinė programa.
Oras tampa vis karštesnis, sausesnis, ir žiemų beveik nebelieka, tai reiškia, kad atmosferoje vis daugiau kietųjų dalelių.
„Projektas pasiteisino 200–300 proc. Jei bus palaimintas, bus prieinamas nuo 50 iki 70 metų imtinai, nepriklausomai nuo to, ar rūko žmogus. Būtų atliekama mažų dozių kompiuterinė tomografija kas trejus metus“, – vylėsi gydytojas.
E. Danila akcentavo, kad šis atliekamas tyrimas gali padėti diagnozuoti ne tik plaučių ligas, bet ir kur kas daugiau organų pažaidas, tad į tokią programą reikia žiūrėti kompleksiškai:
„Peršviečiant krūtinę ji apima ne tik plaučius, bet ir viršutinę pilvo dalį – tai yra kasa, antinksčiai, inkstų viršutiniai poliai, kepenys, tarpuplautis, skydliaukė.
Taigi į šį klausimą siūlome pasižiūrėti labai kompleksiškai – ne tik ieškoti vėžio kaip židinio, kurį, beje, krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos vaizduose aptikti galima, kol jis dar labai mažas – kokių 2–3 milimetrų, bet ir kitų pokyčių, juk žmonės serga daugeliu ir kitų ligų.“
Kokie simptomai gali įspėti apie plaučių vėžį
Nors plaučių vėžys ir labai klastingas, tam tikri simptomai gali padėti įtarti jo vystymąsi. Įprastai plaučių vėžį sunku aptikti laiku, nes liga nerodo jokių simptomų.
„Plaučiai neturi jokių skausmo receptorių, juos turi tik plaučių apvalkalėlis, kurį gali skaudėti. Kad įsivaizduotume, plaučiai yra lyg didelis medis: kamienas – trachėja, šakos – bronchai, o lapai – pats plaučių audinys. Tai pačiame plaučių audinyje nėra jokių receptorių.
Evoliucijos metu taip numatyta, kad ten vyksta tik švaraus oro apykaita, nėra numatyta reaguoti į kažkokius dirgiklius. Trachėjoje ir bronchuose yra receptoriai, bet ne skausmo, o kosulio. Jei plaučių vėžys pradeda augti plaučių audinyje, nėra jokio signalo, jis gali užaugti labai didelis ir, kol nepasieks plaučių apvalkalėlio, kada jau turėtų būti labai didelis, atsiras signalas.
Jei vėžys auga bronche, vienintelis prasidedantis signalas yra kosulys. Bet kur yra bėda – kosulys yra labai nespecifinis simptomas, jį gali sukelti begalė priežasčių, kad ir respiracinės virusinės infekcijos. O ypač žmonėms, kurie gyvena dulkėtoje aplinkoje, rūkantiems toks pakosčiojimas yra įprastas dalykas, kad po kurio laiko pasimiršta, kad toks požymis kaip kosulys yra, ir su tuo susigyvena. Tad organizmo signalų dėl vėžio būna labai mažai“, – „Žinių radijui“ yra pastebėjęs E. Danila.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
