„Bendraujame su kitomis mamomis „Facebook“ grupėse, tai net yra tokių atvejų, kad mama vaikštanti su mažu vaiku ir bijanti, kad tik vaikas neįliptų į „bombą“.
Pamačiusi nesąmoningai besielgianti šeimininką, jam paporina, kad susirinktų, ką paliko šuo, jis dar ją iškoneveikia ir pyksta“, – dalinasi mama Inga.
Moterį į redakciją parašyti paskatino panevėžiečių merginų padaryta „Kakų paroda“, kurios metu bandyta pašiepti šeimininkus nesurenkančius savo augintinio išmatų.
Gali platinti ligas
Užkrečiamųjų ligų ir Aids centras (ULAC) tikina, kad tokios „dovanėlės“ ne tik gali gadinti estetinį aplinkos vaizdą, bet ir sukelti ne vieną ligą, o sukėlėjai gyvybingi išlieka iki metų ar net ilgiau.
„Lietuvoje labiausiai paplitusios šunų, kačių platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. Gyvūnai su išmatomis taip pat gali platinti žarnyno pirmuonis (giardias), kuriomis gali sirgti tiek gyvūnas, tiek žmogus.
Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio, ligų sukėlėjai ilgai išsilaiko gyvybingi (iki metų ir ilgiau). Užsikrečiama, kai ligos sukėlėjai nuo nešvarių rankų, valgant neplautas uogas, vaisius, daržoves, patenka į burną ir žarnyną. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų“, – galimas grėsmes vardija ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Ekspertė su skaitytojais pasidalino ir pagrindinėmis profilaktinėmis priemonėmis, kaip apsisaugoti ir neužsikrėsti šiomis ligomis:
„Nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant ar maisto ruošimą, pažaidus su šuniuku, kačiuku, po kraiko dėžutės valymo, išmatų rinkimo. Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose, smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Nenaudojamas smėlio dėžes – uždengti. Valgyti reikia tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves“, – moko A. Bartulienė ir prideda, kad bene svarbiausia profilaktinė priemonė – augintinio išmatų surinkimas.
Už paliktas „dovanas“ gresia ir baudos
Vis dėlto ne tik grėsmė sveikatai gali paskatinti surinkti augintinio paliktas „minas“. Augintinio išmatų nesurinkusiems šeimininkams gali tekti ir praverti piniginę. Baudos siekia nuo 30 iki 130 eurų.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Aušrys Valkūnas tikina, kad stengiamasi gyvūnų augintojus ne bausti, bet šviesti. Viešosios tvarkos pareigūnai net nemokamai dalina maišelius augintinio „dovanoms“ surinkti.
„Savivaldybės administracija pavasarį organizuoja prevencinius patikrinimus, kurių metų stengiamasi ne nubausti gyvūnų savininkus, o jiems paaiškinti taisykles, ko negalima daryti, taip skatinti jų laikymąsi, taip pat nemokamai dalinami specialūs maišeliai ekskrementams surinkti.
Stebint miesto viešąsias vietas matyti, kad dauguma gyvūnų augintojų laikosi taisyklių, turi maišelius ir renka ekskrementus, tad galima sakyti, kad pažeidėjų mažėja“, – pasakoja A. Valkūnas.
Sostinė taip pat siekia ne bausti, o mokyti žmones
Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai taip pat siekia ne bausti, o mokyti žmones.
„Pilaitės apylinkėse lankęsi pareigūnai pasivaikščiojo po šunų vedžiotojų pamėgtas vietas. Tik vienas užkalbintas šuns šeimininkas neturėjo maišelių, tačiau nuoširdžiai pasidžiaugė sulaukęs iš viešosios tvarkos pareigūnės ne baudos, o maišelio šuns „dovanėlei“ surinkti.
Viešosios tvarkos pareigūnai ir toliau planuoja vykdyti patikrinimus, kurių metu žiūrės, kaip šunų šeimininkams sekasi vedžioti savo augintinius.
Vilniečiai raginami patys sudrausminti ir priminti šunų šeimininkams, kad šunelio palikta „dovanėlė“ nekelia džiaugsmo ir, kad jai viešosios erdvės – ne vieta“, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas.
