Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame sako, kad į Lietuvą atkeliavęs britiškasis koronaviruso variantas kelia pavojų, tačiau užtikrinus tam tikras priemones, pavojų galima suvaldyti.
„Mokslininkai mano, kad angliškai atmainai pasiekus 20 procentų nuo visų Covid-19 atvejų, lieka 4 savaitės, kol ši atmaina sudarys 80 procentų naujų Covid-19 atvejų. JK ir Airijos patirtis parodė: kai angliškoji atmaina pasiekia pusę naujų Covid-19 atvejų, prasideda eksponentinis susirgimų augimas.
Tačiau šių susirgimų šuolį gali įveikti taikomos priemonės: ribojimai (Jungtinės Karalystės patirtis gruodžio mėn), testavimas (Danijos ir Slovakijos patirtis šiuo metu) ir vakcinacija (Izraelio patirtis gruodžio–vasario mėn.)
Testavimo apimtys Lietuvoje šiuo metu beveik 10 kartų mažesnės negu Danijoje ir 25 kartus negu Slovakijoje. Nors Slovakijoje susirgimų du kartus daugiau negu Lietuvoje, tačiau testuojame mes vis tiek nepakankamai, kaip ir čekai bei estai“, – socialiniame tinkle rašo profesorius.
Profesorius rašo, kad tikėtina, jog ši atmaina yra susijusi su didesne hospitalizavimo ir mirties rizika, palyginus su šiuo metu Lietuvoje vyraujančiomis atmainomis.
Taip pat, kol kas dar nežinoma, ar pakartotinis užsikrėtimas naujomis atmainomis, tarp jų ir britiškąja, yra plačiai paplitęs reiškinys, ar tai labiau yra pavieniai atvejai.
„Yra vis daugiau įrodymų apie ilgalaikį ir tvirtą T ląstelių imunitetą, atsirandantį po natūraliai persirgtos SARS-CoV-2 infekcijos. Pakartotinių užsikrėtimų filogenetiškai skirtingomis SARS-CoV-2 padermėmis klinikinė eiga paprastai lengvesnė nei pirmasis Covid-19 epizodas ir tik retais atvejais pranešama apie sunkesnę ligos eigą“, – rašo V. Kasiulevičius.
Tačiau yra ir gerų žinių. Kol kas visos vakcinos, kuriomis skiepyjami lietuviai, yra veiksmingos ir prieš britiškąją atmainą.
„Gera žinia yra tai, kad visos Lietuvoje naudojamos vakcinos išlieka pakankamai veiksmingos prieš B.1.1.7. Taip pat įrodyta, kad Izraelyje Pfizer ir BioNTech vakcina sumažino hospitalizuotų asmenų ir mirčių skaičius tarp paskiepytų asmenų, nepaisant to, kad angliška atmaina B.1.1.7 šioje šalyje sudaro 90 procentų naujų susirgimų“, – rašo profesorius.
Lietuvoje – bent 12 užsikrėtimų šia atmaina
Portalas tv3.lt primena, kad šią savaitę Lietuvoje buvo nustatyta 11 užsikrėtimų britiškąja koronaviruso atmaina. 6 užsikrėtimai su šia atmaina fiksuoti Vilkaviškyje, 4 – Kaune ir vienas Marijampolėje.
Iš viso šiuo metu šalyje jau yra žinomų 12 atvejų, kai žmonės užsikrėtė britiškąja viruso atmaina. Pirmasis pacientas jau yra pasveikęs.
Vienuoliką ėminių, kuriuose nustatyta britiškoji koronaviruso atmaina, Kauno klinikų laboratorija gavo praėjusią savaitę, sako ligoninės generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.
Jo teigimu, didžiąją dalį iš visų 96 tirtų ėminių sudarė gautieji iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL), likusią dalį – LSMU Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje paimti mėginiai.
„Praėjusią savaitę mes gavome 96 ėminius, vykdėme sekoskaitą ir 85-iuose sėkmingai buvo gautas genomas iš tų 96. Iš tų 85 vienuolikai buvo nustatyta britiška atmaina“, – trečiadienį BNS sakė R. Jurkevičius.
„Visi tie atvejai yra ne iš Kauno klinikų – šeši yra iš Vilkaviškio ligoninės, vienas iš Marijampolės apskrities ir keturi iš Kauno apskrities mobiliųjų punktų“, – teigė jis.
Anot jo, atliekant viruso sekoskaitą, laboratorija nežino pacientų istorijos, jų būklės ar to, kaip buvo atrinkti mėginiai.
„Mes mėginius gauname atsitiktiniu atrankos būdu atrinktus iš NVSPL, tiesiog, kad atspindėti tą populiaciją ir žinoti tą išplitimą“, – kalbėjo Kauno klinikų vadovas.
Tiesa, visi mėginiai, kuriuos laboratorijai teko tirti, šioje partijoje buvo iš Kauno regiono. R. Jurkevičius patikino, kad Klinikos informavo apie sergančiuosius Vilkaviškio ligoninę, o NVSPL turės identifikuoti mobiliuosiuose punktuose išsityrusius sergančiuosius, nes kol kas jų duomenys yra užkoduoti.
Primename, kad siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų COVID-19 atmainų įvairovę, paplitimą ir jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu pradėtas vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos procesas. Šie tyrimai pradedami atlikti, pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą įrangą tyrimams atlikti.
Organizuoti ir koordinuoti plataus masto koronaviruso genomo sekoskaitos procesą pavesta Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).
