Mokslo pažanga stulbinančiu greičiu keičia ne tik žmonių gyvenimą bet „patobulina“ motinos gamtos sukurtus stebuklus. Apie genetiškai modifikuotų organizmų naudą ar žalą pasaulyje diskutuojama ypač aktyviai. Labiausiai paplitusios genetiškai modifikuotų pasėlių kultūros yra sojų pupelės, medvilnė, rapsai ir kukurūzai, o pirmasis genetiškai modifikuotas augalas buvo virusams atsparus tabakas, sukurtas 1986 metais.
Neseniai diskusijoje, kurios tema buvo klausimas „Genetiškai modifikuoti produktai pamaitins ar numarins žmoniją“ dalyvavo VDU Gamtos fakulteto dekanas prof. dr. Alginamtas Paulauskas, kurio teigimu, protingai naudojantis mokslo pažanga, žalos neturėtų būti, ir psichologas, LR Seimo narys Gedinimas Navaitis, kuris pasisakė prieš genetiškai modifikuotų produktų auginimą ir naudojimą.
GMO – užteršta ar papildyta biologinė įvairovė?
GMO naudojimo maisto ir pašarų pramonėje šalininkai teigia, kad šie produktai neturėtų kelti grėsmės sveikatai, mat niekada gerai neįsilieja į kito organizmo genetinę sistemą. Tai reiškia, kad su maisto produktais pasisavinami genai žmogaus organizmui nekelia jokios grėsmės. Dažnai taip pat akcentuojama, kad kenkėjams genetiškai atsparių kultūrų auginimas skatina ekologiškesnių produktų gamybą, mat minėtų kultūrų auginimas, neva, turėtų sumažinti pesticidų ir mineralių trąšų vartojimą žemės ūkyje.
Dar vienas „geležinis“ GMO šalinikų argumentas yra tai, kad nenaudojant GMO, darosi sudėtinga patenkinti augantį maisto poreikį pasaulyje, be to, GMO naudojimas ne tik leidžia pagaminti daugiau maisto produktų, bet ir padaro juos pigesnius bei gali sudaryti sąlygas didesnei įvairovei.
Nepritariantys GMO „invazijai“ teigia, kad šie organizmai ir jų vartojimas kelia rimtą pavojų sveikatai, mat genų inžinerijoje naudojami genai koduoja atsparumą antibiotikams. Jau seniai medikai ir genetikos specialistai atskleidė, kad egzistuoja ryšys tarp genetiškai modifikuotų produktų ir įvairių alergijos formų. Vis dažniau prabylama ir apie grėsmę ekologiškai žemdirbystei, nes genetiškai modifikuotos kultūros gali išplisti į kitas ekologiškuose ūkiuose auginamas kultūras bei genetiškai užteršti jų biologinę įvairovę.
A. Pauklauskas sakė: „Pirmiausia labai svarbu atsakyti į klausimą, ką laikome GMO – augalus, gyvūnus ar produktus? Taip pat reiktų labai rimtai diskutuoti apie tai, ar reikia uždrausti priedų vartojimą, kurių sudėtyje yra GMO. Šiek tiek naivu tikėtis, kad ateityje gyvensime be GMO, bet kitas klausimas, ar šias kultūras ir rūšis reikia leisti auginti Lietuvoje. Apie tai, kiekviena šalis nusprendžia pati, bet negalima pamiršti, jog ES direktyvose nurodoma „leisti naudoti, bet neleisti auginti“.
Mokslo pažanga ir biudžeto alinimas
Pašnekovo teigimu, dažnai nepelnytai pamirštama, kad visas Lietuvos ūkis yra susijęs su chemijos pramone: „Būtent cheminis ūkis surenka į biudžetą akcizus ir pridėtinės vertės mokestį, o perėjus prie GMO, šie pinigai nebus surenkami“, – teigė A. Paulauskas.
Specialistas paminėjo atvejį, kai Jungtinėse Amerikos valstijose buvo išvesta nauja lašišų rūšis. Šiuos žuvys ūkiuose užaugdavo per trejus metus, o paprastai lašišai užaugti reikia šešerių metų, tad netrukus po to, kai paaiškėjo, kaip rimtai tai paveiks visą šios žuvininkystės pramonės šaką, po kilusio natūraliu būdu lašišas auginančių verslininkų nepasitenkinimo, minėtos rūšies auginimas buvo uždraustas.
Negatyviai genetiškai modifikuotų produktų atžvilgiu nusiteikęs G. Navaitis kalbėjo: „Nenorėčiau svarstyti klausimo, ar genetiškai modifikuoti produktai numarins, ar išgelbės pasaulį, man kur kas aktualiau, kaip jie paveiks gyvenimą Lietuvoje. Reikėtų atsižvelgti į visuomenės intersus ir vertybes, nes jei mažomis raidėmis genetiškai modifikuoto produkto buvimas pažymimas etiketėje, tai kavinių ir restoranų valgiaraščiuose tokio žymėjimo nėra visai.“ G. Navaičio teigimu, dažniausiai teigiama, kad ligos nebuvimas ir yra gera sveikata, bet apie ilgalaikes pasekmes reiktų galvoti jau šiandien.
Vietoj GMO – ekologinis turizmas?
G. Navaičio teigimu, Lietuva yra per maža šalis, tad ėmus joje auginti genetiškai modifikuotas kultūras, žemės ūkis netaps našesnis, o iš jo produktų ekporto nebus gaunamos žymiai didesnės pajamos. „Ekologiniu ūkininkavimu užsiimančios Austrija ir Vengrija sąmoningai atsisakė įsileisti genetiškai madifikuotas kultūras. Lietuva taip pat galėtų pasinaudoti gamtiniais ištekliais ir siūlyti ekologinį turizmą, kuris atneštų kur kas didesnius pelnus nei vienas kitas papildomai užaugintas bulvių kilogramas. Juk vėliau mes visko atgal į dėžutę nesukišime, o pasaulio mokslininkai kol kas nėra ištyrę visų galimų genetiškai modifikuotų produktų sukeliamų pasekmių žmonijos sveikatai.“
Pašnekovai aptarė ir vieną itin svarbų pasaulio ekonomikos aspektą, susijusį su GMO panaudojimu, – tai piratavimas. Yra žinoma pavyzdžių, kuomet didžiosios korporacijos pažeidžia reikalavimus, taikomus grūdinių kultūrų auginimui ir taip „išsigimsta“ grūdinių kultūrų ar medvilnės veislės. Po diskusijos liko daug neatsakytų aktualių klausimų apie GMO įtaką mūsų gyvenimui ir ateičiai.
