O kandidatas į aplinkos ministrus sukėlė dvejonių pačiam prezidentui. Tiesa, jam teko aiškintis ir dėl savo santykių su Žemaitaičiu.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kai paaiškėjo, kad į koaliciją priimta „Nemuno aušra“, prezidentas iš karto nubrėžė raudoną liniją dėl ministrų.
„Netvirtinsiu, ir tegul net nebando nešti „Nemuno aušros“ kandidatus iš pačios partijos“, – šių metų lapkričio 11 d. pareiškė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Ko norėjo, tą ir gavo – Nausėdai prisistatyti atvyko kandidatas į aplinkos ministrus Sigitas Podėnas. Jis mokslininkas, Gamtos tyrimų centro vadovas. Dėl savo tyrimų apie vabzdžius, jis gerai žinomas ir Lietuvos, ir tarptautiniame mokslo pasaulyje.
Įprastai prezidentai prieš tvirtindami ministrų kabinetą, bent vieną, ar keletą kandidatų atmeta. Tikėtina, kad šį kartą tokia lemtis gali ištikti ir Podėną. Priešingai nei dėl kitų ministrų, prezidentūra pagarsino dvejones.
„Pagrindiniai prioritetai, kurie rūpėjo prezidentui, aišku, pirmas, yra būtent paties kandidato motyvacija užimti šitą poziciją ir atsisakyti tos akademinės veiklos“, – sakė Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.
„Na tai, ar tikrai įtikinau, pats prezidentas galėtų atsakyti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo kandidatas į aplinkos ministrus Sigitas Podėnas.
Žiežirbos tarp Nausėdos ir „Nemuno aušros“
Nors prezidentas norėjo iš Žemaitaičio ne politikų, o technokratų, bet dabar pirštu baksnoja į tai, kad Podėnas neturi pakankamai patirties.
„Kandidatas šiuo atveju, turi tiktai labai siauros patirties ir tokios akademinės, mokslinės patirties vienoje srityje“, – teigė R. Dilba.
„Sigitas, iš tikrųjų, jeigu žiūrėsime tarptautinę praktiką, tai yra įspūdinga. Ir Pietų Korėja, ir Vokietija, ir ta pati Amerika, ir Austrija, ta prasme, turintis didžiulę... centrui vadovaujantis yra. – Sako mažai patirties. – Ką reiškia mažai patirties – ir dėstytojas, ir prodekanas, ir vadovas“, – tikino „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Tiesa, Nausėda prieš mėnesį apskritai kalbėjo, kad nežinia, ar kas norės būti deleguojamas „Nemuno aušros“.
„Nežinau, kas iš save gerbiančių žmonių norėtų tapatintis su šitos partijos lyderiu“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Prezidentas yra pasakęs, kad jam reikia specialistų, jam nereikia politikų šitoje srityje, jam reikia specialistų. Tai aš manau, kad aš šitą dalyką tenkinu“, – teigė S. Podėnas.
Bet kandidatui reikėjo prezidentui atsakyti į klausimus apie Žemaitaitį ir sąsajas su juo.
„Truputį buvo, buvo užklausta, bet tas nebuvo, aš sakyčiau, akcentuota. – Ką norėjo sužinoti šalies vadovas, atsižegnoti reikėjo jums nuo Žemaitaičio? – Ne, taip nebuvo“, – sakė kandidatas į aplinkos ministrus.
Aplinkosaugos organizacijų kritika
Nevyriausybinėms aplinkosaugos organizacijoms būtų nesuprantama, jeigu ministru taptų kitas „Nemuno aušros“ kandidatas – ūkininkas Ignas Hofmanas. Nevyriausybininkai ryte išplatino viešą nepritarimą jo kandidatūrai.
„Įspūdis yra toks, jog tai yra daugiau skaldanti asmenybė, išaukštinanti savuosius interesus“, – pareiškė Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
Ignas Hofmanas šiuo metu yra žemės ūkio tarybos pirmininkas. Kai metų pradžioje Vilniaus centrą užtvindė protestuojančių ūkininkų traktoriai, Hofmanas buvo vienas jų lyderių.
„Jeigu pasižiūrėti į atstovaujamų interesų turinį, jie yra aiškiai orientuoti į chemizuotus, intensyvius, didelius augalininkystės ūkius, kurie taip pat nekuriantys pridėtinės vertės mūsų valstybei. Didžioji dalis tų grūdų eksportuojama į trečiąsias šalis, sumokama labai nedaug mokesčių“, – tikino Ž. Morkvėnas.
„Visiška netiesa, čia kažkokia bandoma priklijuoti klišė, kad aš rūpinsiuosi tik augalininkystės ūkiais, ar aš čia stambių ūkių atstovas, nes aš pats esu sakyčiau vidutinio ūkio šeimininkas“, – atsakė kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas.
Pats Hofmanas nenori būti siejamas su „Nemuno aušra“ ir Žemaitaičiu.
„Aš ateinu ne nuo jūsų paminėto asmens, ar partijos, aš ateinu nuo Lietuvos žemės ūkio, nuo Lietuvos žemdirbių bendruomenės ir dirbt Lietuvos žemės ūkiui“, – sakė I. Hofmanas.
Iššūkiai Lietuvos žemės ūkiui
Nausėda pirštu baksnoja į sektoriaus iššūkius – pienininkų bėdas, derybas dėl ES išmokų, klimato kaita, taip pat ir ūkių stambėjimas.
„Prezidentas gavo atvirus ir nuoširdžius atsakymus kandidato, ne dėl visų klausimų buvo galima sutarimo rasti“, – kalbėjo R. Dilba.
„Žemės ūkis pagal savo indėlį, įtaką į klimato kaitą Lietuvoje, yra antras pagal svarbumą sektorius, ir įvairūs strateginiai dokumentai kalba, kad mes jau šiandien turime imtis aktyvių priemonių mažinti neigiamą poveikį klimatui, ir skatinti aplinkai draugiškesnį ūkį“, – akcentavo Baltijos aplinkos forumo vadovas.
„O jeigu jūs pažiūrėtumėte, kas kelia šituos klausimus, tai Baltijos aplinkos forumas - įveskite į „Google“ ir pamatysite, kad viena neskaidriausių viešųjų įstaigų“, – teigė kandidatas į Žemės ūkio ministrus.
Anot Hofmano, sunkiausia bus rasti balansą – kaip laikytis žaliojo kurso, ir tuo pačiu padėti ūkiams dirbti efektyviau.
„Kokia mano yra vizija žemės ūkio, tai žemės ūkis gaminantis ir kuriantis pridėtinę vertę ir prisidedantis prie valstybės biudžeto“, – atsakė I. Hofmanas.
Rytoj prezidentas susitiks su paskirtuoju premjeru, turėtų paaiškėti, kurie kandidatai praėjo filtrą, o kurie ne.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
