Priesaiką Seime davęs Gitanas Nausėda penktadienį pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas. Iškilmingame parlamento posėdyje naujasis šalies vadovas padėjęs ranką ant Konstitucijos prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
Žadėdamas kurti gerovės valstybę ir kovoti su socialine atskirtimi, 55 metų ekonomistas G. Nausėda gegužę per prezidento rinkimų antrąjį turą surinko beveik 66 proc. balsų. Jis šalies vadovo poste pakeitė dvi kadencijas prezidento pareigas ėjusią Dalią Grybauskaitę.
Stebėkite tiesioginę iškilmingo Seimo posėdžio transliaciją:
Pirmasis kalbėjo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, kuris kreipėsi sakydamas kreipimąsi:
„Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos dieną atsiliepdami į šv. Pauliaus raginimą melskimės „už visus žmones <...> ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą“ (1 Tim 2, 1–2).
Prieš 29-erius metus Gitanas Nausėda visam gyvenimui davė kitą priesaiką: jis savo mylimai moteriai prisiekė visada būti ištikimas, visą gyvenimą ją mylėti ir gerbti.
Tuomet jis baigė priesaiką žodžiais „Tepadeda man Dievas“. Kaip ištikimybė santuokos priesaikai lydėjo jo šeimos gyvenimo žingsnius, jos augimą, taip šiandien duodama priesaika telydi ir testiprina naujojo Prezidento ir jį išrinkusios tautos santykį.
Tauta, išreiškusi savo valią demokratiniuose rinkimuose, šiandien išgirs išrinktojo Prezidento priesaikos žodžius. Jis prisieks būti ištikimas, sąžiningas ir teisingas, prisieks gerbti savo Tautą, ją saugoti ir tarnauti jos naudai. Šiandien Prezidentas savo gyvenimą paaukoja jį išrinkusiai tautai.
Lygiai kaip šeimos gyvenime neužtenka tik žmogiškų pastangų, bet reikia ir Dievo artumo bei palaimos, taip ir vadovaujant valstybei reikia Viešpaties pagalbos. Todėl šiandien Dievo prašome apdovanoti naująjį Prezidentą reikalingomis malonėmis ir gausiomis Šventosios Dvasios dovanomis, kad įvykdytų savo pareigą Lietuvos žmonėms. Meldžiame gausių Išminties, Tvirtumo, Pažinimo, Supratimo, Žinojimo, Susilaikymo ir Dievo baimės dovanų.
Meldžiame dovanų, kurios padėtų visus sprendimus priimti Tiesos Dvasios šviesoje ir siekti visiems teisingumo. Dievo Tvirtumo Dvasia telydi vykdant vyriausiojo ginkluotojų pajėgų vado pareigas, kad būtų užtikrinta taika ir laisvė visiems Lietuvos gyventojams. Viešpats moko: „Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 15, 12).
Šis Viešpaties meilės pavyzdys telydi ir testiprina kiekvieną prezidento tarnystės žingsnį. Prieš metus Lietuvos vyskupai paaukojo Lietuvą Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai, todėl šiandien prašome jos globos naujajam prezidentui, kad per jo tarnystę Lietuvos vaikai ir jaunimas, sutuoktiniai ir jų šeimos, dirbantys ir bedarbiai, pensininkai, ligoniai ir sveikieji jaustų rūpestį ir globą. Telaimina mus ir mūsų šalį Visagalis Dievas, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.“
Dalia Grybauskaitė linkėjo stiprybės
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, kad valstybė oriai renka prezidentus, bet tai reiškia, kad naujajam prezidentui užgula nemenka našta, o vienintelis kelias – Konstitucija. Ji prisipažino, kad net į užsienį vežėsi tam tikrus dokumentus, kuriuos ji turėjo visada turėti su savimi, jei kils pavojus Lietuvai.
„Kiekviena minutę esame ir būsime prezidentais, kurie atsako už mūsų žmonių saugumą išorinės agresijos ar vidinio nesusipratimo atveju“, – sakė prezidentė.
Ji tikino, kad atsakomybė naująjį prezidentą ir jo šeimą lydės visą laiką. Pasak prezidentės, nuo šios pareigos nėra atostogų, todėl ji naujam šalies vadovui linkėjo kantrybės, stiprybės ir žmonių palaikymo.
Susirinkusiųjų linkėjimai naujam Lietuvos prezidentui
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pakviesta į išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją Seimo rūmuose sakė linkinti prezidentui sveikatos ir šeimos laimės. Ji taip pat tikino, kad tikisi palaikymo savo bendruomenei iš prezidento.
„Tikiuosi, kas šis prezidentas Lietuvai atneš naują mintį, galbūt naujus sprendimo būdus, gal didesnius ryšius, nors ir ponia Dalia Grybauskaitė turėjo ryšių. Gal šis prezidentas turės kitokių ryšių, ne tiek politinių, kiek ekonominių. Visi nori gyventi geriau, taigi tikimės, kad mūsų gyvenimas pagerės“, – sakė F. Kukliansky.
Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas sakė, kad iš naujojo prezidento tikisi gerų darbų Tėvynės labui.
„Pareiškimai, kurie buvo daromi iki šiol nuteikia optimistiškai. Lauksime, kaip viskas klostysis ir visomis jėgomis stengsimės padėti“, – sakė generolas leitenantas, paaiškinęs, kad greitai paaiškės ar jis prisijungs prie G. Nausėdos komandos prezidentūroje.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, šeimų sąjungos vadovas Voldemaras Tomaševskis tikino, kad iš naujojo prezidento tikisi tik vieno, kad prezidentas prisidėtų prie šeimos stiprinimo, šeimos politikos vykdymo.
Pranckietis gyrė Grybauskaitę
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad prezidentės pareigas einant Daliai Grybauskaitei Lietuva tapo labiau pasitikinti savimi.
„Jūsų vadovavimo laikotarpiu mūsų šalis tapo labiau pasitikinti savimi. Drąsi ir aiški pozicija užsienio politikoje, nuoseklus gynybos sistemos formavimas, energetinis savarankiškumas, stabili ekonomika, pasitikėjimas teisėsaugos sistema Prezidento institucijai tapo strateginiais prioritetais. Šios gairės yra kelias, kuriuo žengsime į naująjį Lietuvos etapą“, – penktadienį Seime per prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos ceremoniją sakė parlamento vadovas.
Jis D. Grybauskaitei dėkojo „už vertybinį stabilumą, už stiprybę įgyvendinant skaidraus teisingumo viziją, už tvirtą patriotiškumą“.
Pasak V. Pranckiečio, prezidentės lyderystė ir ryžtas lėmė tai, kad šiandien Lietuva yra saugesnė, plačiai žinoma ir girdima.
„Lietuva turi ryškius kontūrus ir net sunkmečiu išliko valstybe, keliančia sau drąsius tikslus ir turinčia ambicijų“, – tvirtino jis.
Vardydamas kadenciją baigiančios prezidentės nuopelnus V. Pranckietis minėjo finansų krizės suvaldymą, šalies prisijungimą prie euro zonos, įsipareigojimo šalies gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto įgyvendinimą, darbą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, lyderystę Baltijos valstybėms palaikant santykius su JAV, įstojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.
D. Grybauskaitė prezidentės pareigas ėjo dvi kadencijas nuo 2009 metų. Penktadienį postą ji perleidžia gegužę išrinktam ekonomistui Gitanui Nausėdai.
Premjeras sveikino žmones
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, prasidedančiame naujame etape neabejotinai bus labai svarbus artimųjų ir šeimos palaikymas, premjeras nuoširdžiai palinkėjo Prezidento artimiausiems žmonėms kantrybės, supratimo ir besąlygiško palaikymo.
„Šiandien sveikinu visus Lietuvos žmones su naujo Lietuvos politinės raidos etapo pradžia. Linkiu, kad šis etapas būtų kupinas dialogo, atvirumo, bendradarbiavimo ir tikros demokratijos, kuri jungia ir vienija, o ne skiria ir skaldo. Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad to mes visi šiek tiek pasiilgome,“ – sakė premjeras.
Jis kalbėjo: „Šiandien Lietuva atverčia naują puslapį. Visi turime pagalvoti, kas jame bus parašyta. Tvirtai tikiu, kad tai bus ne tušti barniai, ne gražios kalbos iš aukštų tribūnų, o konkretūs darbai, kurių naudą ilgai jaus Lietuvos žmonės.“
G. Nausėdos kalba: sukūrėme dviejų greičių Lietuvą
„Šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.
Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.
Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje. Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?
Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei. Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.
Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje. Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.
Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.
Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.
Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.
Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.
Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.
Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme - suteikimas kultūrai, – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui. Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.
Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą. Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.
Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.
Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.
Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.
Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei - pareiga. Turime suprasti - gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.
Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:
Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.
Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.
Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.
Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.
Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.
Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.
Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.
Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka. Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.
Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV. Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.
Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.
Brangūs Lietuvos žmonės,
Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų. Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.“
Kaip vyksta inauguracija
„Priesaikos momentas yra visos inauguracijos kertinis akmuo, priesaika duodama Seime. Ją priima Konstitucinio Teismo pirmininkas“, – pasakojo protokolo specialistas Arminas Lydeka.
Naujai išrinkto ir prisiekusio prezidento apdovanojimas pagrindiniu valstybės ordinu, tai yra – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Šią prezidento regaliją uždeda Seimo pirmininkas. Atkūrus nepriklausomybę tokia tradicija atsirado ne išsyk, įstatymas dėl jos įteikimo buvo priimtas vėliau.
Gitanas Nausėda yra aštuntasis Lietuvos prezidentas. Tiesa, be nuolatinių šalies vadovų buvo dar pora šalies vadovų, šias pareigas ėję laikinai, tai Jonas Žemaitis, 1949 02 16–1954 11 26 pripažintas laikinu šalies vadovu kovojusios su okupacija Lietuvos, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas, taip pat – ir Artūras Paulauskas, kuris po R. Pakso apkaltos 2004 04 06–2004 07 12 laikinai ėjo prezidento pareigas.
Lietuvos Respublikos Prezidentai:
1919 04 04–1920 06 19 Antanas Smetona
1922 12 21–1926 06 07 Aleksandras Stulginskis
1926 06 07–1926 12 19 Kazys Grinius
1926 12 19–1940 06 15 Antanas Smetona
1949 02 16–1954 11 26 Jonas Žemaitis, Seimo pripažintas kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas
1993 02 25–1998 02 25 Algirdas Mykolas Brazauskas
1998 02 26–2003 02 25 Valdas Adamkus
2003 02 26–2004 04 06 Rolandas Paksas
2004 04 06–2004 07 12 Artūras Paulauskas, laikinai einantis Prezidento pareigas
2004 07 12– 2009 07 12 Valdas Adamkus
2009 07 12 – 2019 07 12 Dalia Grybauskaitė (dvi kadencijos iš eilės).
Inauguracijos programa 2019 m. liepos 12 d., penktadienis
10:00 val. Apsilankymas prie patriarcho J. Basanavičiaus paminklo 11:00 val. Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos ceremonijai
12:00 val. Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje. Paradas Gedimino prospektu (iki Katedros aikštės)
13:00 val. Iškilmingos šv. Mišios Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje
14:00 val. Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija Katedros aikštėje
15:00 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonija Daukanto aikštėje. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Tautai
15.45 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų perdavimas Baltojoje salėje
16:00 val. Šventinis koncertas Daukanto aikštėje
19:00 val. Iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme