Ši šventė yra vienas ypatingesnių renginių valstybės gyvenime, jis vyksta tik kas penkerius metus. „Tai labai iškilmingas ir svarbus renginys. Jis taip pat privalo būti gražus, atitikti protokolo reikalavimus“, – sako protokolo specialistas Arminas Lydeka. Anot jo, visus inauguracinius renginius galima padalyti į dvi dalis. Viena dalis protokoliniai teisiniai renginiai, o kita – protokoliniai šventiniai renginiai.
Protokoliniai teisiniai renginiai reiškia, kad yra teisės aktai, kuriuos turi atitikti šie renginiai. Jei to nebus, inauguracija bus negaliojanti.
„Pirmiausia yra priesaikos davimas, tai vienas pagrindinių inauguracijos renginių. Nuo tos akimirkos, kai prezidentas prisiekia jis pradeda eiti pareigas. Iki tos akimirkos pareigas eina buvęs prezidentas. Priesaikos momentas yra visos inauguracijos kertinis akmuo, priesaika duodama Seime. Ją priima Konstitucinio Teismo pirmininkas“, – pasakojo specialistas.
Kitas svarbus momentas – naujai išrinkto ir prisiekusio prezidento apdovanojimas pagrindiniu valstybės ordinu, tai yra – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Jį uždeda Seimo pirmininkas. Tai prezidento regalija. Atkūrus nepriklausomybę tokia tradicija atsirado ne išsyk, įstatymas dėl jos įteikimo buvo priimtas vėliau.
Trečias momentas yra prezidentinės vėliavos iškėlimas. Tam, kad naujoji prezidentinė vėliava būtų iškelta privalu nuimti senąją. Pagal tradiciją senoji vėliava atiduodama kadenciją baigiančiam šalies vadovui. Tai palydi salvės, pabūklų šūviai ir kiti iškilmingi protokoliniai – kariniai gestai.
Ir paskutinis momentas yra Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas. Taip daroma pripažįstant, kad atsirado naujas valstybės vadovas, todėl grąžinami įgaliojimai tikintis, kad jie vėl bus suteikti.
„O štai protokoliniai-šventiniai momentai atspindi tradicijas, įgeidžius ir naujojo prezidento požiūrį. Visada yra ir tradicijų tęstinumo ir kažkokių naujovių. Šv. Mišios, tarkime, yra tradicija, kuri nėra privaloma, bet tokia jau yra praktika nuo pat pirmosios inauguracijos. Lietuvoje gyvena apie 80 proc. katalikų, matyt, todėl ir aukojamos būtent katalikų mišios pagrindinėje šalies šventovėje. Kitas momentas yra paradai, jie gali būti labai įvairūs: kariniai, lėktuvų arba vėliavų. Vėliavų parade rodomos visos Lietuvos miestų ir miestelių vėliavos, taip parodoma pagarba naujai išrinktam prezidentui ir tai, kad visi miestai ir miesteliai jį pripažįsta savo nauju vadovu“, – pasakojo A. Lydeka.
Tiesa, vėliavų paradas buvo ne per visas inauguracijas. Per Dalios Grybauskaitės ir Rolando Pakso inauguracijas šis paradas buvo, o štai per Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko inauguracijas – ne.
Inauguracijos metu taip pat vyksta karinis paradas, o gali būti tik lėktuvų paradas, toks buvo per R. Pakso inauguraciją. Iš bendro konteksto jis neiškrito, bet buvo gana specifinis, pritaikytas prie prezidento asmenybės. Paradai priklauso nuo norų ir pageidavimų.
„Taip pat vyksta koncertai, kokie jie – susitarimų ir norų reikalas. Paskutinis momentas yra priėmimai ir pobūviai. Jie gali būti arba ne. D. Grybauskaitė įvedė naują tradiciją nedaryti pobūvių, o štai V. Adamkus priešingai, sekė amerikietiška tradicija ir norėjo daryti daug pobūvių skirtingose vietose ir skirtingoms visuomenės grupėms, kad aprėpti kuo daugiau žmonių. Kiek pamenu, buvo bent keturi pobūviai, JAV tam skiriamas ypatingas dėmesys, taip daryta ir pas mus. Naujai išrinktas prezidentas, kiek suprantu, nori sugrąžinti pobūvių tradiciją. Tik šiek tiek moderniau ir liberaliau, matyt, bus žiūrima, pobūviai nebus tokie uždari, greičiausiai bus naudojamasi skandinavišku principu, kad kuo platesni visuomenės ratai galėtų pasidžiaugti“, – svarstė A. Lydeka.
Jis pripažino, kad inauguracijų tradicija formavosi pamažu, kai ką perėmėme iš JAV, kai ką – iš kitų šalių ar tarpukario Lietuvos.
„Per pirmąją inauguraciją po nepriklausomybės atkūrimo (A. Brazausko) dar nebuvo aišku, kaip ir ką daryti, bet su kiekviena inauguracija tobulėjo ir mūsų „protokolistai“, kiti atstovai. Buvo žvalgomasi, kaip daroma užsienyje, sprendžiama, kas yra blogas ir kas yra geras pavyzdys. Taip ir formavosi tradicija. Kalbant bendrai, didelį vaidmenį prezidentinėse inauguracijose suvaidino JAV. Ši valstybė susiformavo, kaip demokratijos sociumas ir priešprieša europietiškoms monarchijoms, kur tradicijos senos, bet karališkos. JAV, turėdama teisiškai stiprų prezidentą, daug dėmesio skyrė tam tikriems simboliams, kurie supa prezidentinę instituciją. Taigi, inauguracija turi simbolius, kuriuos kūrė amerikiečiai, o Europos prezidentinės institucijos truputį vis nusižiūrėdavo šį bei tą“, – pasakojo protokolo specialistas.
Visgi ir pačioje Europoje formavosi tradicijos, kuriose didelį vaidmenį vaidino Prancūzija ir Paryžius. Tai ne tik svarbi sostinė, bet ir protokolo, etiketo, etikos ir estetikos madų diktatorė. Nenuostabu, kad jie turi didelį indelį kuriant protokolines normas. Tiesa, visada yra ir nacionaliniai papročiai ir tradicijos, kaip tarkime Šv. Mišios, nes mes tikinti, katalikiška tauta. Regalijos kito per visą istoriją: vėliavos ir prezidentinio antspaudo vaidmuo keitėsi. Laikmetis diktavo vieną ar kitą požiūrį.
„Mes tradicijas susikūrėme taip pat, kaip ir visa likusi Europa. Prezidentinės tradicijos buvo kuriamos XX amžiuje, nes tada tvirtinosi prezidentinės institucijos. Kurį laiką jų nekūrėme, bet dabar atstatinėjame ir pridedame nacionalinio savitumo. Yra ir LDK užuominų, tarkime garbės sargyba, LDK laikų pabūklų salvės. Yra užuominų ir į mūsų senąją istoriją“, – pasakojo A. Lydeka.
Tarpukario prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus – inauguracijos buvo itin kuklios, pompastiškų paradų ir puotų nedaryta. Tradicijų inauguruoti prezidentus nebuvo, protokolo detalės buvo rankiojamos pamažu, žiūrima, kaip daro kitos naujai susikūrusios valstybės.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda bus aštuntasis Lietuvos prezidentas, tiesa, be šių šalies vadovų buvo dar porą laikinų, kurie užėmė prezidento pareigas tai: 1949 02 16–1954 11 26 Jonas Žemaitis pripažintas kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas ir Artūras Paulauskas, kuris po R. Pakso apkaltos 2004 04 06–2004 07 12 laikinai ėjo prezidento pareigas.
Lietuvos Respublikos Prezidentai:
1919 04 04–1920 06 19 Antanas Smetona
1922 12 21–1926 06 07 Aleksandras Stulginskis
1926 06 07–1926 12 19 Kazys Grinius
1926 12 19–1940 06 15 Antanas Smetona
1949 02 16–1954 11 26 Jonas Žemaitis, Seimo pripažintas kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas
1993 02 25–1998 02 25 Algirdas Mykolas Brazauskas
1998 02 26–2003 02 25 Valdas Adamkus
2003 02 26–2004 04 06 Rolandas Paksas
2004 04 06–2004 07 12 Artūras Paulauskas, laikinai einantis Prezidento pareigas
2004 07 12– 2009 07 12 Valdas Adamkus
2009 07 12 – 2019 07 12 Dalia Grybauskaitė (dvi kadencijos iš eilės).
Inauguracijos programa
2019 m. liepos 12 d., penktadienis
10:00 val. Apsilankymas prie patriarcho J. Basanavičiaus paminklo
11:00 val. Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos ceremonijai
12:00 val. Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje. Paradas Gedimino prospektu (iki Katedros aikštės)
13:00 val. Iškilmingos šv. Mišios Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje
14:00 val. Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija Katedros aikštėje
15:00 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonija Daukanto aikštėje. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Tautai
15.45 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų perdavimas Baltojoje salėje
16:00 val. Šventinis koncertas Daukanto aikštėje
19:00 val. Iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme
