Po VGT susitarimo prezidentas pažymėjo, kad buvo apsispręsta dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai.
„Nuolat bendraujame su Ukrainos institucijomis, gauname iš jų labai konkretų pporeikių sąrašą ir daug ką – nuo naktinio matymo prietaisų iki antidronų įrangos gamina Lietuvos bendrovės, todėl šią pagalbą mes tęsime ir esame pajėgūs ją tęsti pakankamai operatyviai. Apsisprendėme tam skirti ne mažiau kaip 10 mln. eurų, tačiau ta suma gali būti ir didesnė“, – nurodė prezidentas.
Konkreti pagalba, anot jo, priklauso ne nuo to, kiek pinigų nuspręsta skirti, bet nuo gamybos pajėgumų ir gebėjimų įrangą pateikti minimaliai trumpu laikotarpiu.
„Taip pat rytoj tarsimės su sąjungininkais dėl sankcijų Rusijai didinimo. Tarp jų ir dėl didesnio prekybos ribojimo. Kita ypatingai svarbi kryptis – nacionalinio Lietuvos saugumo užtikrinimas ir NATO rytinio flango stiprinimo galimybės. Tai bus vienas klausimų, kuriuos kelsiu rytoj NATO viršūnių susitikime“, – pabrėžė prezidentas.
NATO svarstant siųsti daugiau karių į rytinį flangą po Rusijos invazijos Ukrainoje, šalies vadovas teigė, jog Lietuva „yra pasiruošusi atlikti visus namų darbus“ sąjungininkams priimti: „Skyrėme papildomą biudžetą, plėtosime infrastruktūrą, statysime naujus poligonus. Situacija tokia, kad privalome tai daryti labai greitai, nes laikas ne mūsų sąjungininkas“.
NATO pajėgų stiprinimas šiandien Lietuvoje yra ypatingos svarbos, todėl, pasak prezidento, sąjungininkų pajėgų dislokavimas turi būti ne vien tik kaip atgrasymo elementas, „tačiau kaip labai svarbi kolektyvinės, priešakinės gynybos sritis“.
Bilotaitė: atsiras prevencinė kontrolė autobusams iš Lenkijos
Po VGT posėdžio vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad yra planuojamas didesnio pabėgėlių registracijos centro įsteigimas Vilniuje ir naujo – Panevėžyje.
„Kas dar yra labai svarbu, tai atsiranda tokia prevencinė kontrolė autobusų bei mikroautobusiukų atvykstančių iš Lenkijos, kuriuose vysta žmonės bėgantys nuo karo tam, kad pirmiausia būtų užtikrinta prevencija, susijusi su prekyba žmonėmis bei reguliuoti srautus į mūsų registracijos centrus.
Yra paskirtas Policijos departamento asmuo, tai tas žmogus būtent paskirsto autobusus ir nukreipia juos arba į Vilnių, arba į Klaipėdą, arba į kitą miestą, priklausomai nuo situacijos“, – kalbėjo ministrė.
Kontrolę įvesti nuspręsta dėl nuo karo bėgančių vaikų registracijos.
„Todėl informacija, kas yra atsakingas, iš kur tie vaikai vyksta arba kiti asmenys, yra reikalinga tam, kad mūsų institucijos pasiruoštų, kad galėtume valdyti procesus“, – kalbėjo ji.
Per parą yra užregistruojama 1-2 tūkst. asmenų pabėgėlių registracijos centruose, nurodo vidaus reikalų ministrė: „Mes negalime nurodyti, ar tai tikslus skaičius, nes žmonės neprivalo registruotis. Jie gali tai padaryti vėliau“, – nurodo ji.
Ministrė patvirtina, kad apie 400 valstybės tarnautojų atėjo į pastiprinimą Migracijos departamentui.
Primename, kad VGT posėdis vyko prieš ketvirtadienį numatytą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.
Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.
Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.
Šalies teritorijoje daugėja NATO karių
Penktadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda lankydamasis Pabradės poligone įrengtoje stovykloje pažymėjo, kad sąjungininkų pastiprinimas yra ypač svarbus, kalbama apie pagalbą kariniais laivais.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra prikaustę visų dėmesį ir tai, ko gero, ir skatina, ir akina mus daryti tuos darbus, kuriuos buvome nusimatę daryti ir taip. Pirmiausia dėl mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimo. Kaip žinote, sprendimai jau iš esmės yra priimti dėl biudžeto išlaidų gynybai didinimo šiais metais iki 2,52 proc. BVP. <…> Mums reikia šiandien rūpintis savo saugumu patiems“, – penktadienį kalbėjo šalies vadovas.
Rūpindamiesi patys, anot jo, mes galime tikėtis ir sąjungininkų paramos, o šiandien mes matome to akivaizdžius įrodymus – JAV užsienio sekretoriaus Antony Blinkeno vizito metu buvo paskelbta, jų karių skaičius Lietuvos teritorijoje tik daugės.
„Taip pat svarbu ne kiek čia papildomai bus atsiųsta karių, bet ir tai, kad karinės įrangos požiūriu mes susilaukiame vis daugiau paramos“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad Lietuva pradėjo daryti vis rimtesnius darbus stiprindami oro gynybą Lietuvoje, taip pat pažymėjo, kad su sąjungininkais kalbamasi apie karinių laisvų pastiprinimą, priešakinių pajėgumų svarbą.
„Kaip žinome, Vokietija [priėmė] sprendimą atsiųsti papildomų karinių pajėgų, taip pat Norvegijos, Nyderlandų sprendimai. Visa tai rodo, kad partneriai matydami mūsų pastangas pasirengę ir patys pastiprinti mus.
Pastiprinimas labai svarbus, kad būtų ne tik atgrasymo teorine prasme, bet kad visi puikiai matytų, kad batai padėti ant mūsų žemės ir kad mes kartu su sąjungininkais puikai suprantame ir reaguojame į kintančią saugumo situaciją“, – nurodė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad didžioji dalis iš papildomų 400 JAV karių jau yra Lietuvoje, tačiau tai nėra baigtinis skaičius.
„Savaime suprantama, kad tai priklauso ir nuo mūsų pajėgumų, kaip mes esame pasirengę priimti. Pabradėje yra numatyta statyti 800 vietų stovyklavietę, yra ir kitose vietose numatyta statyti ir laikinas, ir nuolatines stovyklas. <…> Mes esame pasirengę, mes skiriame tam pinigus ir mes labai kryptingai dirbame tam, kad priimtume ne tik amerikiečių [karius], bet ir priešakinių pajėgų“, – sakė prezidentas.
Naujoms stovykloms steigti Vyriausybė skyrė 40 mln. eurų, jos bus statomos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, o sąjungininkams dislokuojant daugiau karių Lietuvoje.
