Susitikime buvo aptartos atsakomosios priemonės į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai. Bukarešto devyneto susitikimas įvyko prieš birželio pabaigoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Madride.
Kreipdamasis į Bukarešto devyneto šalių lyderius Prezidentas akcentavo, kad pasaulis išgyvena moderniosios istorijos lūžio momentą. „Sutrypdama visas tarptautines normas ir įsipareigojimus Rusija griauna mūsų laisvės, stabilumo ir gerovės pagrindus. Rusija sąmoningai pasirinko konfrontaciją“, – teigė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, būtent Rytų Europos šalys yra tos, kurios dar prisimena tokius žiaurumus, kokius šiandien patiria ukrainiečiai. Jos žino, ką reiškia masinės civilių egzekucijos, tūkstančiai žuvusiųjų tremtyje. Pasak Prezidento, šių valstybių moralinė pareiga yra garsiai apie tai kalbėti, o kartu – raginti NATO imtis konkrečių ir tikslingų veiksmų.
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Aljansas turi pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos strategijos. „Atgrasymas nebeveikia, karas Ukrainoje tai įrodė. NATO turi pasiųsti aiškią žinią, kad gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Turime didinti karines pajėgas ten, kur jų labiausiai reikia, – rytiniame NATO flange, taip pat turime priimti sprendimus dėl oro gynybos“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, jog būtina tęsti ir stiprinti paramą Ukrainai, taip pat suteikti jai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą. Šalies vadovo žodžiais, Ukraina kasdien įrodo, kad yra atkakliausia vakarietiškų vertybių gynėja, todėl jos vieta – Europoje.
Prezidentas išreiškė viltį, jog greitai bus galima pasveikinti Suomiją ir Švediją, prisijungusias prie NATO šeimos, taip pat pabrėžė būtinybę prisidėti prie Moldovos bei Sakartvelo pastangų stiprinant šių valstybių atsparumą ir gynybinius pajėgumus.
Susitikimo pabaigoje Bukarešto devyneto šalių vadovai pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje griežtai smerkiama neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, išreiškiamas palaikymas jos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, dar kartą pabrėžiama parama Ukrainos euroatlantiniams siekiams.
Devynių valstybių bendradarbiavimo formatas sukurtas siekiant geriau apginti bendrus regiono saugumo interesus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Bukarešto devynetą sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
