Kauno miesto tarybai apribojus alkoholio pardavimo laiką vadinamuosiuose baruose, blaivybės šalininkai ploja rankomis ir ragina Vyriausybę bei Seimą imti pavyzdį iš laikinosios sostinės. Tačiau smulkieji verslininkai teigia būtinai skųsią teismui šį sprendimą, nes įžvelgia nepagrįstą jų verslo sąlygų apribojimą.
Apribojo prekybą alkoholiu
Po karštų diskusijų Kauno miestas žengė iki šiol nepramintu keliu – apribojo prekybą alkoholiu vadinamiesiems barams. Nuo šiol 24 vietose šių barų savininkai negalės parduoti klientams alkoholio nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto. „Tik tokie žingsniai gali gelbėti, nes bandymas inicijuoti įstatymo pataisas neranda politinės valios, – aiškino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. – Aš manau, kad pirmiausia miesto taryba turi priimti sprendimus ir parodyti pavyzdį bei būti pirmąja savivaldybe Lietuvoje, draudžiančia naktį pardavinėti alkoholį išsinešti. Turime aibę ir policijos, ir bendruomenių pranešimų, tad, manau, tai būtų teisėtas bendruomenių lūkestis gyventi saugesnėje aplinkoje.“ Sprendimas priimtas nepaisant barų savininkų prieštaravimų ir neišvengiamų teismo procesų.
Smulkiųjų barų ir kavinių savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Modestas Navickas teigė, kad asociacija skųs teismui savivaldybę. „Žinoma, skųsime, nes norima sužlugdyti žmonių daugiau kaip dešimt metų kurtą verslą“, – aiškino jis. Jo barui Varnių gatvėje taip pat pritaikyti apribojimai. Smulkieji verslininkai teigė, kad Kauno miestas praras apie 3 mln. Lt mokesčių.
„Naktinė prekyba sugeneruoja apie 70 proc. mūsų pajamų, todėl savivaldybės sprendimas labai stipriai atsilieps pajamoms“, – tikino M.Navickas. Iki šiol Kauno miesto savivaldybė du kartus bylinėjosi su smulkiaisiais verslininkais dėl licencijų atėmimo ir vieną teismą savivaldybė laimėjo, o kitą pralaimėjo. Šiuo atveju einama kitu keliu – ribojant prekybos laiką. Paiškėjo, kad Lietuvoje išduota apie 2 tūkst. neterminuotų licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais. Apie trečdalį licencijas turinčių įmonių veiklos nevykdo.
Kuria saugesnę aplinką gyventojams
Lietuvos blaivybės sąjūdžio idėjinis lyderis Aurelijus Veryga apie Kauno miesto tarybos sprendimą sužinojo viešėdamas Ženevoje, Šveicarijoje. „Labai gerai, kad visi tie dalykai vyksta, vadinasi, ilgas ir sunkus daugelio sąmoningų žmonių darbas pradeda duoti rezultatus ir tokiems sprendimams subręsta ne tik visuomenė, bet ir politikai, – Kauno iniciatyvą gyrė A.Veryga. – Prieš 10 metų tokių sprendimų būtų buvę sunku tikėtis.“
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentas neabejoja, kad prekybos ribojimai pasitarnaus visuomenės saugumui. „Naktinės prekybos draudimas skirtas ne tiek mažinti vartojimą, kiek didinti viešąjį saugumą ir pačių pavojingiausių vartotojų probleminį vartojimą, – aiškino A.Veryga. – Tokių asmenų nėra labai daug. Alkoholio suvartojimo statistikoje jų nėra daug, bet pozityvūs rezultatai pamatomi per nusikalstamumo – ir nužudymų, ir sužalojimų mažėjimą.“
Efektyviausia priemonė, anot A.Verygos, yra kaina. Paskaičiuota, kad alkoholio kainai padidėjus 10 proc., realus alkoholio vartojimas mažėja 5–8 proc. Koalicijos duomenimis, po ekonominės krizės alkoholio vartojimas Lietuvoje po truputį pradėjo didėti, nes didėja žmonių pajamos. Kad ir kaip ten būtų, A.Verygą itin pradžiugino kauniečiai.
Pasak jo, savivaldybė turi rūpintis pirmiausia ne naktį norinčiais pagerti alkoholikais ar įstatymų nesilaikančiais „smulkiaisiais verslininkais“, o tais gyventojais, kurie nesijaučia saugūs grįždami vėliau namo. Jis viliasi, kad ir kiti Lietuvos miestai bei rajonų centrai priims analogiškus sprendimus. „Tokių problemų turi visos didžiosios ir dalis vidutinio dydžio savivaldybių. Gal atsitiks taip, kaip atsitiko Estijoje, kai savivaldybių praktika buvo perkelta į nacionalinį lygį“, – reziumavo NTAKK prezidentas A.Veryga.
Teismams užkliūna formalumai
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas abejoja, ar kauniečių praktika pasinaudos ir kitos savivaldybės, nes įvairiuose miestuose ar miesteliuose situacija yra skirtinga. Pavyzdžiui, Druskininkuose visą parą alkoholiu prekiaujančių pseudobarų beveik nėra, tačiau meras pripažino, kad problema kai kuriose savivaldybėse išties rimta.
„Prie tų kioskelių susiburia ne patys rimčiausi asmenys, todėl mėginama su tuo reiškiniu kovoti“, – kalbėjo R.Malinauskas. – Maždaug prieš 4 metus irgi mėginome apriboti prekybą alkoholiu vienam kioskeliui, bet baro savininkas laimėjo teismą, nes policijos pareigūnas protokole įrašė ne tą žodį. Ne taip suformulavo pažeidimą...“ Tačiau apribojimai, pasak R.Malinausko, bus naudingi vadinamosioms bobutėms, kurios vėl gali suklestėti. „Vis dėlto manau, kad nacionalinio lygio sprendimų nereikia. Savivaldybės pačios gali nuspręsti, ar ta problema egzistuoja“, – sakė LSA prezidentas R.Malinauskas.
Kaišiadorių meras Romualdas Urmilevičius tikino, kad jei Kaišiadorių mieste būtų panaši problema kaip Kaune, taryba irgi imtųsi svarstyti alkoholio prekybos ribojimą pseudobaruose. „Bet pas mus tokia įstaiga yra tik viena, tad ir problemos neturime“, – pridūrė jis.
Jaučiasi įžeisti
Smulkiųjų barų ir kavinių savininkų asociacijos vykdantysis direktorius M.Navickas „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad verslininkus žeidžia vien jų maitinimo įstaigų pavadinimas pseudobarais. „Mes nesame nei pseudobarai, nei jokios girdyklos, nes tokio skirstymo formaliai nėra“, – teigė M.Navickas. Pasak jo, ir baras, ir naktinis klubas veikia kaip viešojo maitinimo įstaigos. „Kaune veikia apie 30 tokių barų, kuriems tarsi galiotų tas savivaldybės sprendimas, bet kažkodėl apsiribota tik 24 adresais. Kodėl tik 24?“ – retoriškai klausė M.Navickas. Jis tarsi apeliavo į tai, kad savivaldybė tam tikriems verslininkams sudarė išskirtines veiklos sąlygas.
M.Navickas paaiškino, kad prieš priimant sprendimą pateikta informacija politikams buvusi vienašališka. Lapkričio 5 d. esą buvo išsiuntinėtos užklausos seniūnijoms, policijos nuovadoms, kad jos įvardytų nesaugiausius visą parą veikiančius barus. „Skaičiau atsakymus į užklausas. Juose nurodyti pažeidimai, tarp kurių, pavyzdžiui, rūkymas ne tam skirtoje vietoje, neblaivaus asmens pasirodymas viešojoje vietoje, netgi eismo įvykis ir pan.“, – stebėjosi M.Navickas. Tačiau jis pripažino, kad prie barų renkasi nuolatiniai klientai, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir kartais sukeliantys konfliktų. „Vis dėlto ne jie padaro daugiausia nusikaltimų. Kiek žinau, Kauno Centro policijos nuovada 80 proc. nusikaltimų arba apie 600 bylų pernai užfiksavo ne kur kitur, o Kauno „Akropolyje“, – teigė M.Navickas.
Pastaraisiais metais Lietuvoje jau yra imtasi tam tikrų apribojimų, mažinančių alkoholio prieinamumą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2013 m. sausio 1 d. visiškai uždrausta prekyba alkoholio kokteiliais, alumi, alaus mišiniais ir sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 proc. bei pakuoti ir pardavinėti juos didesnėje nei 1 litro taroje, vadinamuosiuose bambaliuose.
KOMENTARAI
Alkoholio perka ir nepilnamečiai
Agnė Bilotaitė, Seimo narė
Su kitais kolegomis parlamentarais jau esu apsvarsčiusi galimybę teikti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis būtų nacionaliniu lygiu apribota prekyba alkoholiniais gėrimais tuose pseudobaruose. Juk naktinės prekybos alkoholiu problema aktuali daugelyje Lietuvos miestų. Pastebiu ją ir Klaipėdoje. Ir jei dabartiniuose teisės aktuose neužtikrinama ta tvarka, ją reikia pataisyti kitais būdais. Tai būtų padaryta ne tik dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, bet ir dėl to, kad tuose baruose nebūtų pardavinėjami alkoholiniai gėrimai nepilnamečiams. Niekam nėra paslaptis, kad būtent tuose baruose nepilnamečiai alkoholio įsigyja arba jiems tai padaryti padeda nuolatiniai tų barų klientai. Gali būti, kad įstatymo pataisomis pasipiktins barų savininkai, bet nemanau, jog šiuo atveju galime kalbėti apie verslo žlugdymą. Reikia tiesiog rasti tokią įstatymo formuluotę, kurios nebūtų įmanoma apeiti.
