Stipraus alkoholio Lietuvos gyventojai oficialiai vartoja kur kas mažiau nei prieš krizę. Tačiau, pasak alkoholio gamintojų, tai nereiškia, kad lietuviai atsisako stipriųjų gėrimų. Taikant didesnį akcizą ir smukus realioms žmonių pajamoms, suklesti dažnai pavojingų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei alkoholio surogatų pardavėjai.
Prekyba veši turgavietėse
Baltijos šalių gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio kartu su partneriais atlikti tyrimai atskleidė šokiruojantį faktą – nelegalūs gėrimai sudaro daugiau nei trečdalį (36 proc.) šalies gyventojų suvartojamo alkoholio kiekio. Kuo labiau linkęs išgerti žmogus, tuo labiau toleruoja pilstuką.
„Geriausias būdas su tuo kovoti – šviesti visuomenę. Tačiau tai ilgas, sunkus darbas, taigi politikams, planuojantiems nuo vienos iki kitos kadencijos, nėra labai aktualus. Paprasčiau pakelti akcizą, suskaičiuoti, kad žmonės mažiau alkoholio parduotuvėse nuperka, tad neva mažiau išgeria. Deja, reali situacija yra kitokia. Mokesčiais varžant legalų verslą, suklesti nusikaltėliai“, – pabrėžė ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis.
Statistika rodo, kad populiariausias nelegalus alkoholis Telšių, Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Įdomu, kad šiuose regionuose daugiausia surūkoma ir kontrabandinių cigarečių. Nelegalios produkcijos pardavėjų, žinoma, netrūksta ir kituose šalies miestuose bei miesteliuose. Tą atskleidžia socialinė iniciatyva Beseselio.lt, kurioje pilietiški gyventojai gali pažymėti prekybos nelegaliu alkoholiu, cigaretėmis ar kitais kvaišalais taškus. Pažvelgus į žemėlapį, akivaizdu, kad didžiausios juodosios skylės žioji miestų turgavietėse.
„Logiškai pagalvojus, jei nelegalaus alkoholio ar cigarečių prekeivių turgaviečių vadovai netoleruotų, ten jų ir nebūtų. Juk „Akropolyje“ tuo neprekiaujama. O turgavietėse dažnai nutinka taip, kad koks vyriškis išstatęs parduoda paveikslus, o už tų paveikslų tikrosios jo prekės sukrautos. Visi apie tai žino, nusikalstama sistema įsišaknijusi. Policijos pareigūnų veiksmai suvaržyti. Be teismo leidimo jie negali taikyti operatyvinės žvalgybos priemonių. Pavyzdžiui, jei žinoma, kad kokiame bute prekiaujama nelegaliais kvaišalais, policininkai laužtis į jį negali, o durų jiems niekas neatidaro. O jei ir atidarys, pareigūnas atlikdamas tyrimą neturi teisės pabandyti įsigyti tų kvaišalų“, – situaciją nupasakojo ABBI klasterio prezidentas.
Svaiginasi kosmetiniu spiritu
Klestint nelegaliai prekybai, biudžeto nepasiekia milijardai mokesčių, auga nusikalstamumas, tačiau ne mažiau opi problema – pačių surogatų vartotojų sveikata. Įsigiję „kontrabandinės“ degtinės, žmonės pagal užrašus sprendžia, kad ji pagaminta Baltarusijoje ar Rusijoje. Jei bloga – tik tiek, kad atkeliavo į Lietuvą nelegaliai. Daugelis, matyt, nustebtų sužinoję, kad didelė dalis tokių produktų išpilstoma ne kokioje kaimyninės šalies gamykloje, o po visą Lietuvą išsibarsčiusiuose apsukrių vertelgų įkurtuose fabrikėliuose. Ir butelyje teliūškuoja ne iš tyro baltarusiško vandens ir grūdų išvaryta degtinė, o kosmetikos produktams skirtas, dažniausiai Lenkijoje pagamintas, skiestas izopropilo spiritas.
„Lietuviškus produktus pažįstame, tad juos nusikaltėliams suklastoti sunku. Rusijoje ar Baltarusijoje degtinė nėra tiek pigesnė, kad ją apsimokėtų masiškai gabenti kontrabanda. Tačiau sukčiams labai paprasta Lenkijoje įsigyti visiškai legaliai gaminamo kosmetinio spirito, kuriam netaikomi jokie akcizai. Belieka atsivežti jį į Lietuvą, praskiestą išpilstyti į butelius ir ant jų užklijuoti etiketes su rusiškais užrašais. Nuo izopropilo spirito žmogus iškart nenusinuodys, tačiau jis itin žalingas nervų sistemai ir dažniau vartojant ją pažeidžia negrįžtamai“, – pažymėjo R. Apulskis.
Tokius gėrimus perka ir ne asocialūs asmenys. Asocialiems dažnai tinka šalyje laisvai veikiančių bendrovių, kaip UAB „Bene Factum“, kioskuose ir turgavietėse parduodama produkcija – odekolonai, dantų skalavimo skysčiai. Deja, ABBI klasterio atliktas tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma jų pirkėjų ne prieš pasimatymą kvėpinasi ir ne dantis nuo ėduonies saugo.
Gėrimų pramonę vienijantis ABBI klasteris įkurtas 2009 metais. Klasteris vienija įmonių grupę „Alita“, bendroves „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, „Italiana Lt“, „Boslita“ ir Ko, „Stumbras“, vyno platintojų įmones, Kauno technologijų universitetą, Someljė asociaciją, kitas su gėrimų pramone susijusias įmones. Klasterio įmonėse dirba apie 2000 darbuotojų, jos superka ir perdirba apie 130 tūkstančių tonų žemės ūkio produkcijos.
