Pasak laikinojo Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, per metus direkcija skelbia 3-5 mokslinius konkursus, susijusius su inovacijomis ir naujausiomis pasaulinėmis kelių tiesimo tendencijomis, siekiant jas pritaikyti Lietuvos klimatinėms sąlygoms.
„Tokius darbus ir paslaugas perkame siekdami racionaliau naudoti lėšas. Jų nepakanka tinkamai keliams tinklui prižiūrėti, todėl ieškoma būdų, kaip tam tikrus statybų procesus atpiginti“, – BNS sakė V. Andrejevas.
Pasak jo, konkursas yra susijęs su aukštesnio tamprumo asfalto danga, kuri sumažintų provėžų susidarymą.
„Intensyvesnio ir didesnio leistino greičio magistraliniuose keliuose mes turime problemų, kai dėl pakankamai nedidelių susiformavusių provėžų vandens plėvelė jau duoda tam tikrus akvaplanavimo efektus. Todėl norime surasti asfalto mišinio sudėtį, tam kad būtų galima sumažinti provėžų formavimąsi ir užtikrinti saugumą keliuose“, – aiškino V. Andrejevas.
Jo teigimu, panašūs sprendimai jau yra taikomi Olandijoje, tačiau dėl skirtingų klimatinių sąlygų jų negalima mechaniškai perkelti į Lietuvą.
„Olandijoje per metus būna vos keli ciklai, kai temperatūra keičiasi iš minusinės į pliusinę, mes tokių ciklų turime apie šimtą. Natūralu, kad paėmę olandišką technologiją mes galima nepasiekti norimo rezultato, todėl reikia atlikti visus tyrimus. Kelių direkcija pati tuo neužsiima, neturi mišinių projektavimo kompetencijų, tačiau toks produktas yra reikalingas“, – sakė V. Andrejevas.
Pasak jo, Kelių direkcija tyrimams šiemet yra numačiusi skirti apie 1,3 mln. eurų, kiek konkrečiai bus skiriama šiam tyrimui, neskelbiama.
Konkurso dalyvių pasiūlymų laukiama iki lapkričio 7 dienos, paslaugos turės būti suteiktos per 26 mėnesius.
Anot Kelių direkcijos laikinojo vadovo, dalies tyrimų rezultatus, susijusius, pavyzdžiui, su naujų asfalto mišinių sukūrimu, galima patentuoti ir iš to ateityje gauti papildomų pajamų.
„Be abejonės, juos galima patentuoti ir tada mes tampame šio produkto savininku (...) Dabar mes sukurtus produktus naudojame savo keliams, tačiau, tarkime, galėtume siūlyti ir latviams. Tik reikia išsiaiškinti, kad atitinkama Latvijos valstybinė įmonė galėtų šiuos produktus iš mūsų pirkti“, – teigė V. Andrejevas.
„Tokia mintis yra, kad ką mes sukuriame, parduoti užsienio rinkoms“, – pridūrė jis.
Akvaplanavimas yra pavojingas reiškinys, atsirandantis važiuojant šlapiais paviršiais, panašus į slydimą ledu. Kai padanga negali išskirstyti vandens pertekliaus, ji pakyla nuo kelio ir praranda sukibimą su juo – taip transporto priemonė tampa nebekontroliuojama. Šio reiškinio atsiradimą lemia trys pagrindiniai faktoriai – padangų būklė, įskaitant protektoriaus gylį ir slėgį jose, važiavimo greitis bei paviršiaus šlapumas.
