Apie tai, ar būstas Lietuvoje žmonėms yra pasiekiama svajonė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
EBPO pristatė ataskaitą ir rekomendacijas Lietuvai. Išvada – vidutinių ir mažų pajamų gyventojams būsto prieinamumas mažėja. Ar yra ką padaryti, kad 5 metų perspektyvoje būtų geresnės tendencijos?
S. Gentvilas: Turime milžinišką pasiūlymų ratą, paprašėme, kad geriausios pasaulio valstybės mums parekomenduotų, ką turėtume padaryti.
Esminis dalykas, kad būstui gyventojas išleistų iki trečdalio savo šeimos pajamų, o pas mus per daug gyventojai išleidžia už būstą ir būstas tampa per brangus. Gyvenimas name, nuoma ar tai būtų banko paskola, pridėjus komunalinius mokesčius turi garantuoti, kad už trečdalį išlaidų būtų gautas visas komplektas ir būtų galima išsitekti su šeima. Tai įskaičiuojant komunalines paslaugas ir kad per stogą nebėgtų ir turėti namuose sanitarines paslaugas, šildytis žiemą ir turėti šiltą vandenį. Lietuvoje šios išlaidos yra per didelės.
Lietuvoje išpopuliarėjo ir alternatyva netapo nuoma. Mes labai daug perkame ir 94 proc. Lietuvos būsto yra perkama nuosavybės teise, o nuomos rinka yra nesaugi. Vilniuje vidutinis naujos statybos butas kainuoja 169 tūkst. Eur su daline apžiūra, tai reiškia, kad turi turėti bent 25 tūkst. Eur savam įnašui ir jauna šeima negali turėti tokių pinigų be tėvų pagalbos ar laimingo loterijos bilieto. Mes turime aiškiai pasakyti, kad jei norime, jog Vilnius, Kaunas ar Klaipėda taptų prieinami tiek biudžetinio sektoriaus darbuotojams, tiek jaunos šeimos, turime išplėsti socialinį ir municipalinį būstus, turime išplėsti nuomos rinką.
Gyventojai metai iš metų skundžiasi, kad nėra socialinio būsto, eilės yra didelės, o savivaldybių būstai naudojami įvairiai, kai kurių būklė yra avarinė. Kokių priemonių reikia imtis?
M. Šiurkus: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuruoja įstatymus, iš kurių vienas yra paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas, o kitas – paramos jaunoms šeimoms įstatymas.
Yra administruojamos kelios priemonės: socialinis būstas, kreditas būstui įsigyti mažas pajamas gaunantiems asmenims ir būsto nuomos kompensacija. Visos priemonės veikia, joms lėšų pakanka.
Ko trūksta tai paramos jaunoms šeimoms. Reikia peržiūrėti priemonės tikslingumą, nes tikslų, numatytų įstatyme buvo per daug, vienu šūviu norėjome nušauti kokius 4 zuikius: siekėme didinti gimstamumą, mažinti regionų atskirtį, mažinti migraciją, pritraukti naujų gyventojų. Didžioji dalis lėšų nukeliavo į tris žiedines savivaldybes, o kitose savivaldybėse skaičiai dvigubai ar trigubai mažesni.
Jei šeima su minimaliomis pajamomis nori išsinuomoti būstą, pirma turi išsinuomoti legaliai, sumokėti užstatą, sumokėti į priekį ir tik tada prašyti savivaldybės paramos. Ar tai realu?
M. Šiurkus: Parama būstų nuomos kompensacijai yra labiausiai auganti, ji per pastaruosius metus padidėjo kelis kartus. Problema yra ta, kad didžioji dalis kompensacijų gavėjų yra didžiosiose savivaldybėse – pusė gavėjų yra Vilniaus savivaldybėje. Regionuose praktiškai šia parama nesinaudoja. Kad žmonės turi užregistruoti sutartį registrų centre ir tai daryti legaliai, tai nėra blogai. Čia geras dalykas. Mums nereikia prisirišti tik prie socialinio būsto, žmonėms parama gali būti ir per būsto nuomos kompensaciją. Vilniuje mažas pajamas gaunanti 3-4 asmenų šeima gali gauti paramą, siekiančią apie 370 eurų.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
porelė su mažu vaiku, paskui šeima tiek padidėja, kad jau nebetelpa, reikia atskirų kambarių vaikams. Dauguma žmonių pasaulyje butus nuomuojasi ir vargo nemato. Lietuvoje nusiperki butą gražioj vietoj, o paskui jį taip užstato, kad nei žalio lopinėlio, nei saulės šviesos nematysi. Nusiperka butus žmonės iš kaimų, pirkdami nežino į kokius dalykus dėmesį kreipti. Jei neįperkat buto, tai gal jums ir nereikia jo. Susikuria problemą "noriu buto, namo" ir paskui stresuoja visą gyvenimą. Gyvenkit paprasčiau.
