Brigados generolas Arvydas Pocius trejiems metams vyksta į valstybę, kurioje jau seniai griežtai atskirta politinė valdžia ir kariuomenė. Teoriškai taip esama ir Lietuvoje, tačiau aukštam karininkui - savo ar ne savo valia - teko įsivelti į politines batalijas, rašo "Lietuvos žinios".
Nuo spalio 5-osios A.Pocius dirbs NATO jungtinių pajėgų transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV). LŽ kalbėjosi su karininku apie būsimą tarnybą ir Lietuvoje jam mestus kaltinimus dėl esą melagingų liudijimų Seimo komisijai.
- Naujos pareigos - štabo viršininko pavaduotojas kariniam švietimui ir mokymui - skamba gana netikėtai. Kokiu švietimu teks rūpintis?
- Siūlymą užimti tokį postą Lietuvos kariuomenė gavo pirmą kartą. Ši pareigybė įsteigta todėl, kad NATO savo žinioje turi tris mokyklas: strateginio lygmens gynybos koledžą Romoje, kurį yra baigę nemažai Lietuvos vyresniųjų karininkų, ryšių mokyklą "Latina", kuri taip pat įsikūrusi Italijoje, bei Vadybos ir jungtinių štabų karininkų mokyklą Vokietijoje. Šioje įstaigoje rengiami karininkai, dalyvausiantys tokiose misijose, kokia dabar vykdoma Afganistane ar kituose karštuosiuose taškuose. Mano užduotis bus kuruoti šias mokymo institucijas, teikti siūlymus, kurie gerintų jų veiklą. Taip pat turėsiu galimybę su keliais karininkais nuolat keliauti į NATO misijų vietas ir stebėti, kaip jos vyksta. Tai bus nuolatinis išmoktų pamokų analizavimas. Be to, teks rūpintis visų 26 Aljanso narių kariuomenių švietimo ir mokymo reikalais.
- Lietuvos kariškiai jau ne vienus metus dalyvauja įvairiose misijose, tad kokios išmoktos mūsų pamokos galėtų padėti būsimoje tarnyboje?
- Jau tikrai galime dalytis įgyta patirtimi, nes nuo 1994 metų drauge su danais pradėjome dalyvauti tarptautinėse operacijose Balkanuose, vėliau - Irake, Afganistane. Prieš metus Lauko pajėgų štabe įkurtas Tarptautinių operacijų analizės ir tobulinimo skyrius yra būtent ta vieta, kurioje gebama greitai analizuoti įvykius operacijų vietose. Sukaupta patirtis jau leidžia laiku užbėgti už akių tiems priešams, prieš kuriuos veikia mūsų kariai.
- Seimo komisijos Juro Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti nariai kaltina jus melu. Kaip pats vertinate šią padėtį?
- Situacija tikrai buvo nepaprasta. Gavau kvietimą liudyti apie 1993 metų įvykius pakaunės miškuose. Pagrindinis keltas klausimas - J.Abromavičiaus žūties aplinkybės, tačiau manęs apie įvykius buvo teiraujamasi ir platesniu kontekstu. 1993-iaisiais atsistatydinus Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) vadui pulkininkui Jonui Gečui perėmiau jo pareigas. Liudijau tai, ką prisiminiau. Tie klausimai nebuvo pateikti iš anksto, iš esmės vyko kryžminė apklausa. Tačiau viską, ką liudijau komisijai, galiu pakartoti ir dabar. Tokius pat teiginius pateikiau ir prokurorams.
Bet yra kitas dalykas - daugelis supainiojo ir interpretavo mano kalbą, kad nušalinau nuo pareigų tuometinį Kauno rinktinės štabo viršininką, nes jis viršijo savo įgaliojimus. Buvo suprasta, jog atleidau jį iš pareigų, o tai galėjo padaryti tik ministras. Nušalinimas ir atleidimas - visiškai skirtingi dalykai.
- Tų dramatiškų ir prieštaringų įvykių liudytojų yra visas būrys, nemažai ir filmuotos medžiagos, galinčios atskleisti tiesą. Tačiau komisijai nesugebėjote jos pateikti. Ar jūsų liudijimus patvirtinančios vaizdajuostės kur nors pradangintos ar slepiamos nenorint iki galo išsiaiškinti tiesos?
- Baigiantis apklausai sakiau, kad galbūt tos medžiagos turime SKAT štabo archyve, tad jei rasime, būtinai pateiksime. Šis mano sakinys buvo suprastas kaip teiginys, jog tikrai kažką turime. Kiek pamenu, tuos įvykius daug kas filmavo. Tačiau savo archyvuose nieko neradome. Kodėl kas nors kitas tos filmuotos medžiagos neparodo, man sunku spėlioti. Susirinkimo Kauno savanorių štabe liudininkai buvo maždaug 200 žmonių, tad mano teiginių pagrįstumą nesunku patikrinti. Tačiau tais, kurie liudija tą patį, ką ir aš, kažkodėl netikima.
- Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas užsiminė, kad jei komisijos išvados bus jums nepalankios, galima net jūsų atšaukimo procedūra.
- Nenorėčiau spėlioti dėl komisijos išvadų. Manau, reikėtų laukti tik teismo sprendimo (J.Abromavičiaus našlė Jūratė Vilniaus 2-ajam apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka pateikė ieškinį A.Pociui dėl mirusio žmogaus šmeižto - aut.). Jeigu bus nuspręsta, kad savo žodžiais paniekinau mirusiojo vardą, man teks pripažinti teismo sprendimą ir sumokėti reikalaujamą pinigų sumą. Tačiau, kaip suprantu, apie jokią kitą nuobaudą nekalbama. Jei vadovybė nuspręs siųsti mane kur nors kitur ar grąžinti į Lietuvą, vykdysiu įsakymus, nes esu karys.
- Būsite vienas aukščiausių Lietuvos atstovų NATO vadovybėje. Ar jums ten dirbant galima tikėtis didesnės Aljanso globos, rūpinimosi Lietuva?
- Kai dirbau lauko pajėgų vadu, man buvo svarbūs visi Lietuvos kariuomenės padaliniai. Negalėsiu ir NATO partnerių skirstyti pagal kokias nors simpatijas, nes tai viena šeima, kurios visi vaikai vienodai brangūs. Tačiau būdamas Lietuvos kariuomenės karininkas turėsiu garbingai atstovauti savo šaliai, nes vien patekti į tokį aukštą postą NATO štabe - jau pranašumas. Jei tik bus galimybių daugiau dėmesio skirti Lietuvai, tikrai pasistengsiu tai daryti.
Rimantas Varnauskas
