Vien per 7 mėnesius šalyje daugiau kaip 1500 gaisrų buvo užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 58 gyventojai, tarp jų ir 3 vaikai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 40 proc., daugiausia dėl suodžių užsidegimo individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose, apie tai savo socialinio tinklo paskyroje pranešė minėto departamento atstovai.
Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6600 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 6,2 proc. Gaisruose žuvo 65 žmogės (2016 m. – 60), iš jų 3 vaikai (3), o 106 gyventojai (113) patyrė traumų.
Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 22 gyventojai (pernai per tą patį laikotarpį – 17), 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (20), 9 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 7 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 1 – dėl sprogimo, 1 – dėl žaibo iškrovos, 1 – dėl kitų priežasčių.
Dar 3 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Remiantis penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per septynis metų mėnesius kyla daugiau kaip 7900 gaisrų, iš jų 47 proc. – atvirosiose teritorijose. Šiemet atvirosiose teritorijose kilo 2407 gaisrai, arba 36,4 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,2 tūkst. hektarų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius sumažėjo 22,3 proc.
1505 gaisrai (arba 22,8 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 58 gyventojai, tarp jų ir 3 vaikai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 40 proc., daugiausia dėl suodžių užsidegimo individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose.
Be to, 465 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,0 proc.), 650 kartų liepsnojo transporto priemonės (9,8 proc.), 60 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,9 proc.).
Miestuose užgesintas 3551 gaisras (54 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3049 (46 proc.). Ugnis sunaikino 146 pastatus, 145 transporto priemones, 833 gyvūnus, 349 tonas pašarų, 5684 kv. m gyvenamojo ploto ir 7210 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Dažniausia gaisrų priežastis – nekinta
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (26,2 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (19,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (10,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,2 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (6,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,0 proc.), neatsargus rūkymas (2,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,2 proc.).
Be to, įregistruoti 202 padegimai (3,1 proc.), 88 gaisrai (1,3 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 397 gaisrų (6,0 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 6640 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 2 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 2694 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 2075 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms.
790 autoavarijų (19,7 proc. daugiau nei pernai), panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 126 nukentėjusius gyventojus bei ištraukė 44 žuvusiųjų kūnus.
