Vien tik vakar, rugpjūčio 17 d., išgavus prisijungimo prie bankų sąskaitos duomenis, iš dviejų bendrovių sąskaitų buvo pavogta 2 500 ir 8 000 eurų. Didžiausia per pastaruosius kelis mėnesius iš įmonės sąskaitos pasisavinta suma – 10 143 eurai.
Paskambinęs sukčius dažniausiai prisistato policijos pareigūnu ir praneša, kad yra sulaikytas asmuo, turintis įmonės vardu pasirašytų elektroninės bankininkystės sutarties kopiją arba yra sulaikytas asmuo (-ys), bandęs neteisėtai į savo sąskaitą pervesti įmonės lėšų – šiuo atveju smulkiau nė neaiškinama, kokiu būdu. Populiarios lieka ir „pasakos“ apie per juridinio asmens banko sąskaitą plaunamus pinigus.
Kai kurie nusikaltėliai bando išgauti konfidencialius duomenis vien tik prisistatę pareigūnais ir klausdami, ar nebuvo nors trumpam prarasti įmonės dokumentai su elektroninės bankininkystės duomenimis. Visais atvejais prašoma telefonu pasakyti duomenis, kuriais pasinaudoję apgavikai galėtų ištuštinti svetimą banko sąskaitą. Sukčiai savo tikslų pasiekia įtaigumu, atkaklumu, psichologijos išmanymu. Paminėtina, kad vienos Vilniaus bendrovių buhalterė, nors ir nesileidusi apgaunama, su sukčiumi telefonu kalbėjo 56 minutes.
Patarti, kaip apsisaugoti, labai paprasta – pakanka priminti, kad nei policija, nei jokia kita atsakinga institucija ar organizacija telefonu negali prašyti ir neprašo suteikti aukščiau paminėtų duomenų. Atvirkščiai, tiek teisėsaugos institucijos, tiek bankai, žmonėms nuolat primena svarbios, asmeniškos informacijos saugojimo būtinumą ir principus.
Vienas svarbiausių – telefonu paskambinusiam nepažįstamam žmogui neteikti jokių internetine bankininkyste naudotis įgalinančių savo duomenų ar kitos konfidencialios informacijos.
