Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, vadovaujantis gelbėjimo darbų koordinavimo štabo operacijoms, sako, kad atverti vieną lankomiausių sostinės objektų nuspręsta konstatavus, kad realaus pavojaus dėl nuošliaužų šiuo metu nėra.
„Šiuo metu pavojus sumažintas, situacija stebima visą parą, pastebėjus grunto deformacijas iškart būtų taikomos prevencinės priemonės – nukasamos susiformavusios grunto briaunos išlaikant jų atramines savybes. Šiuo metu pavojingos zonos atitvertos, į jas patekti lankytojai negali“, – teigia viceministras.
Pasak jo, Gedimino kalno gelbėjimo darbų koordinavimo štabas antradienį nusprendė, kad pagrindinis takas turi likti uždarytas – į pilies bokštą galima pakilti istoriniu taku nuo Vilnelės pusės. Taip pat bus negalima lankytis aukštutinės pilies dalyje, stovinčioje ant pietrytinio šlaito, šio šlaito papėdėje nuo Sereikiškių parko pusės, taip pat Šiaurės vakarinio šlaito dalyje, kur šiuo metu vykdomi tvarkymo darbai.
R.Augustinavičius sako, kad šiuo metu kalne bandoma sutvarkyti lietaus nuotekų sistemą, įrengti hidroizoliacines priemones kalno aikštelėje, taip pat ieškoma sprendimų, kaip galima „operatyviai ir greitai sutvarkyti pietrytinį šlaitą, kad būtų galima peržiemoti“.
Rengiami ir ilgalaikiai sprendimai – tvarkybos darbų projektai, patys darbai turėtų prasidėti kitų metų antrojoje pusėje.
Šiuo metu kalno būklė stebima visą parą, Neatmetama, kad meteorologams prognozuojant didesnes liūtis, kalnas gali vėl būti visiškai uždarytas.
„Jei matysime, kad kyla pavojus žmonėms, tikrai bus operatyviai reaguojama ir bus kalnas uždaromas. Bet tai bus laikinosios priemonės“, – sakė R.Augustinavičius.
Šiuo metu dėl Gedimino kalno avarinės būklės paskelbta ekstremali situacija, Vyriausybė liepos pradžioje skyrė beveik 3 mln. eurų skubiems kalno tvarkymo darbams.
Kelias savaites Gedimino kalną tyrę Lenkijos geologai su Lietuvos geologijos tarnyba iki liepos 26 dienos turėtų pristatyti analizės duomenis bei pateikti rekomendacijas, ką reikėtų daryti norint stabilizuoti kalną.
