Nors jau galutinai įrodyta, kad nei Andrius Ūsas, nei kas nors kitas netvirkino Laimutės Stankūnaitės dukters, tačiau keliuose teismuose dar tebenagrinėjamos bylos, susijusios su taip vadinamais Garliavos pedofilijos įvykiais.
Teisėjai ir advokatai
Tų teismų posėdžiuose nuolatos linksniuojamos tos pačios – Drąsiaus Kedžio, Raimundo Ivanausko, Mindaugo Žalimo ir dar kelios – pavardės.
R. Ivanausko ir jo buvusios sugyventinės Eglės Barauskaitės bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Beje, po to, kai rugpjūčio pabaigoje vykusiame teismo posėdyje teisiamųjų advokatai Artūras Bauža ir Inga Blaževičienė pareiškė nušalinimą dviem bylą nagrinėjantiems teisėjams – Angelei Ikasalienei ir Artūrui Šumskui, nes jie nagrinėjo Laimutės Kedienės apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma ją išteisinti dėl trijų Panevėžio teismo teisėjų įžeidimo, rugsėjo 11 dieną įvykusiame teismo posėdyje jau dalyvavo kiti teisėjai – Artūras Pažarskis ir Rosita Patackienė. Ir tik kolegijos pirmininkė liko ta pati – teisėja Daiva Kazlauskienė. Pagausėjo ir advokatų gretos. R. Ivanauskui paskirtas advokatas Vytautas Antanėlis, o E. Barauskaitei – Sergejus Pelšas. Tad teoriškai bylos nagrinėjimas jau nebeturėtų strigti.
Sunkūs kaltinimai
Prokuratūros duomenimis, kauniečiai R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė kaltinami kurstę D. Kedį padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką – 2009 metų rudenį nužudyti J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą.
Jie kaltinami dar ir tuo, jog planuojant rengiamų nužudymų detales, davė patarimų dėl žudynių eigos, rado galimą bendrininką, kartu su D. Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D. Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų žudynių.
Anot prokuratūros, R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė dalyvavo išbandant žudymui numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad prieš geras dvi savaites iki žudynių jau buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją. Abu teisiamieji kaltais neprisipažįsta. Dėl žudynių turėtų būti teisiamas ir D. Kedys, tačiau jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties.
Nužudyto J. Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė ir šešios jo seserys paprašė šioje byloje būti pripažintomis nukentėjusiomis ir civilinėmis ieškovėmis dėl turtinės ir neturtinės žalos. Visos moterys paprašė priteisti po 100 000 litų kiekvienai. Seserį praradusi L. Stankūnaitė prašė, kad jai būtų priteista 100 000 litų, o jos tėvai – po 200 000 litų. A. Ūso tėvai ir jo našlė prašo priteisti po 75 000 litų. Tad bendra suma siekia beveik 1,5 milijono litų.
Pokalbiai prie butelio
Bylos nagrinėjimo metu teisme aiškėja, kad policijos pareigūnai buvo įrašę pokalbius R. Ivanausko namuose ir tie įrašai dabar padeda demaskuoti abu teisiamuosius. Įrašuose užfiksuoti pokalbiai tarp abiejų sugyventinių ir jų giminaičių. Štai iš karto po D. Kedžio laidotuvių – 2010-ųjų balandžio 24-ąją darytame įraše girdėti, kaip R. Ivanauskas savo tuometinės sugyventinės sesers vyrui Alfredui Bacevičiui pasakoja, kad D. Kedys po žudynių tyčia prie V. Naruševičienės namų numetė ir paliko legaliai išduotą ginklą. Pokalbyje R. Ivanauskas aiškino, kad D. Kedys taip pat turėjo įsigijęs keturias granatas, kelis pistoletus, 400 gramų trotilo ir džihado diržą.
„Aš jobinsiu su dusliarke visus, kaip dėsiu, bet kokiu atveju užmušiu“, – keikdamasis D. Kedžio žodžius A. Bacevičiui persakė R. Ivanauskas. Jis taip pat minėjo, kad D. Kedys ketino važiuoti pas prezidentę Dalią Grybauskaitę ir papasakoti, koks jis yra patriotas ir kovotojas prieš pedofilus.
Pirmadienį teismo posėdyje liudijo ir pats A. Bacevičius. Jis teigė, kad neprisimena tų pokalbių, o ir nekreipė į juos dėmesio, nes R. Ivanauskas tą dieną buvo labai girtas. Jis gėrė tiesiog iš butelio. „Tai buvo nusivylusio, girto žmogaus žodžiai“, – teisme teigė A. Bacevičius.
Lemtingos pažintys
Pirmadienį teisėjai pradėjo ir kaltinamųjų apklausą. Pirmasis parodymus davė R. Ivanauskas.
Buvęs kultūrizmo čempionas pirmiausiai pasakojo apie tai, kaip jis dar 2006 metais susipažino su barmenu vienoje kavinėje dirbusiu Mindaugu Žalimu. Pasak jo, jis į tą kavinę su sportininkais per pertraukas eidavo išgerti kavos.
„Man draugai sakė, kad tas barmenas kažko prie mūsų prilipęs. Aš jo nemačiau, tik balsą girdėjau“, – teisme kalbėjo R. Ivanauskas. Jis teigė, kad vėliau vis dažniau ėmė su juo bendrauti, nes M. Žalimas parveždavo jį į namus, buvo užsukęs pas juos su savo drauge Laura, tačiau draugystės tarp vyrų nebuvo.
Vieną kartą, pasak R. Ivanausko, M. Žalimas jam prisipažino, kad yra sėdėjęs už mašinų vagystes ir gyrėsi, kad iš Pravieniškių pataisos namų jį ištraukė draugės Lauros tėvas, kuris pataisos namuose yra viršininko pavaduotojas, todėl turi gerų pažinčių teisėsaugoje. Ir tik po metų sporto treneriu tuo metu dirbęs R. Ivanauskas susipažino su D. Kedžiu, kuris paprašė padėti treniruotis. Į treniruotes D. Kedys atvažiuodavo kelis kartus per mėnesį.
2009 metų pradžioje jis ir papasakojo, jog kreipėsi į policiją, nes esą yra tvirkinama jo dukrelė. „Ranką padėjęs prie širdies galiu pasakyti, kad man nelabai rūpėjo tas klausimas – tuo metu turėjau asmeninių problemų – nieko nebemačiau, sunkiai sirgo tėvas“, – teisme kalbėjo R. Ivanauskas. Teisiamasis teigė, kad iš D. Kedžio nieko nebuvo girdėjęs nei apie V. Naruševičienę, nei apie J. Furmanavičių. Jis, girdi, visą laiką tvirtino, kad kalta tik Laimutė. Ją vadindavo „prostitute, kuri pardavinėjo savo vaiką“.
„Kartą Drąsius man sakė, kad „kai pagalvoju, jog tas storas kiaulė (taip D. Kedys vadino A. Ūsą) prievartavo mano dukrą, man nebesinori gyventi“, – pokalbius su D. Kedžiu citavo R. Ivanauskas. – Sakiau jam: ką nusišneki, kaip tik reikia gyventi, tačiau jis manęs neklausė, sakė, ką tu kalbi“.
R. Ivanauskas taip pat teigė, kad ir su D. Kedžiu jie nebuvo artimi draugai ir jis nieko nežinojo apie D. Kedžio planus, o apie pačias žudynes sužinojo iš žiniasklaidos. „Man buvo šokas“, – aiškino vyras.
Grasinantys laiškai
R. Ivanausko apklausa taip ir liko nebaigta. Ji bus tęsiama tik spalio 11-ąją. Tą dieną teismas ketina apklausti ir teisiamąją E. Barauskaitę, kuri prieš keletą savaičių gavo nepasirašytą laišką, kuriame įspėjama neliudyti šioje byloje, nes kitaip ji sulauks A. Ūso likimo. Dėl šio laiško moteris kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų ją nužudyti.
Panašių laiškų su grasinimais nužudyti yra gavusi ir L. Stankūnaitė, ir jos advokatas Gintaras Černiauskas, ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, ir nužudyto Vaido Milinio motina Marija Milinienė, ir kiti.
Praėjusiųjų metų gegužės pradžioje Kriminalinės policijos biuro ir Kauno policijos pareigūnai vieną tokių grasintojų nustatė. Paaiškėjo, kad tai 25 metų Vilniaus gyventojas L. J., turintis psichikos negalią. Tačiau tai buvo dar tada, kai minia Garliavoje saugojo pas tetą buvusią Laimutės Stankūnaitės dukrą. Šis žmogus nesislapstydamas ir interneto portaluose rašė komentarus, ragino žmones jėga priešintis teismo sprendimo įvykdymui, neleisti, kad L. Stankūnaitei būtų grąžintas jos vaikas.
O štai kiti grasintojai kol kas nenustatyti.
Dingo įrašas
Tik spalio mėnesį toliau bus tęsiamas ir taip vadinamos pareigūnų bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Šioje byloje kaltinimai yra pateikti iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.
Anksčiau jau rašėme, kad dar prieš vasaros atostogas vykusiame teismo posėdyje kaltinamuosius ir jų gynėjus pribloškė žinia, kad teismui nepavyko rasti ir išklausyti prie bylos prijungtos kompaktinės plokštelės, kurioje įrašytas Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo T. Ulpio pasakojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui Valerijui Paškevičiui atplėšus užantspauduotą voką, kuriame buvo saugomas slapta darytas įrašas, jame tebuvo tik kompaktinės plokštelės dėklas. Kai kuriems kaltinamiesiems susidarė įspūdis, kad tai nėra atsitiktinumas, veikiau tyčia sąmoningai nuslėpta ar net pradanginta svarbi bylos medžiaga.
Įdomu tai, kad paslaptingai pradingusio T. Ulpio pokalbio garso įrašas skiriasi nuo byloje esančios stenogramos. Į bylą įsegtuose apklausos dokumentuose trūksta kai kurių asmenų pavardžių, aplinkybių, vietovių, o kai kas – neva ir nutylėta.
Valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius teisme pareiškė, kad surašyti tarnybiniai prašymai, užklausos dėl kompaktinėje plokštelėje įrašyto T. Ulpio liudijimo paieškos.
„Sunku pasakyti, kaip ji dingo: ar jos per apsirikimą neįdėjo tyrėjai, ar kas nors tai padarė piktavališkai“, – svarstė prokuroras A. Verenius.
Slaptas įrašas buvo padarytas Imuniteto tarnybos pareigūnams pradėjus aiškintis, ar iš tikrųjų LKPB pareigūnai galėjo žinoti apie Drąsiaus Kedžio planuojamas žudynes. Ikiteisminio tyrimo teisėjas buvo išdavęs leidimą pareigūnams pasikalbėti su T. Ulpiu ir šį pokalbį slapta užfiksuoti.
Nekonkrečios kalbos
Nors slapta daryto įrašo ir nėra baudžiamojoje byloje, tačiau prokuroras Arūnas Verenius pateikė teismui šio pokalbio įrašo kopiją. Šio įrašo, trunkančio daugiau kaip valandą, ir buvo klausomasi teisme. Kopija nėra labai kokybiška – dažnai stringa garsas, be to, ne visus žodžius galima suprasti.
Iš šio įrašo kopijos girdėti, kaip T. Ulpis savo kolegoms pasakoja, kad į departamentą, likus dviem savaitėms iki žudynių Kaune, buvo atvykęs M. Žalimas, kuris esą prisistatė Raimundo Ivanausko draugu.
Buvęs LKPB viršininko pavaduotojas Imuniteto tarnybos pareigūnams aiškino, kad atvykėlis bijojo, jog „gali būti įtrauktas į kažkokius veiksmus, kuriuos gali atlikti R. Ivanauskas“.
Tačiau, pasak T. Ulpio, M. Žalimas nepasakė nieko konkretaus – jis tik minėjo, kad R. Ivanauskas jam yra daug gyvenime padėjęs, todėl jam nesmagu atsisakyti pagelbėti.
T. Ulpis pabrėžė, kad apie D. Kedį užsiminęs atvykėlis net neturėjo jo telefono numerio. Jis kolegoms taip pat nurodė, kad kartu su juo teisiami operatyviniai pareigūnai D. Sinkevičius ir V. Vitkovskis garsųjį M. Žalimą pirmą kartą pamatė po žudynių, kai jį paėmė iš Kaišiadorių. Į Vilnių atvežtas informatorius esą taip ir negalėjęs paaiškinti, kodėl T. Ulpiui nepaskambino ir nieko nepranešė apie realiai planuojamas žudynes.
T. Ulpis taip pat pasakojo, kad departamento pareigūnai nesikišo į pedofilijos tyrimą, visa informacija disponavo prokurorai, kuriems buvo pranešta apie M. Žalimo vizitą. Iš buvusio aukštas pareigas užėmusio pareigūno žodžių buvo galima suprasti, kad jis dėl įvykių Kaune labiausiai kaltina jokių veiksmų nesiėmusius prokurorus.
Tyrimas nebaigtas
Tai – tik dalis įrašo, kurį išklausė teismas. Kitą pokalbio dalį proceso dalyviai ketina išklausyti kitame posėdyje, kuris suplanuotas spalį.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras A. Verenius neabejoja, kad šio įrašo kopija, pateikta teismui, nėra klastotė. Jis taip pat patikino, kad protokole yra nurodyta pokalbio esmė, o ne padaryta stenograma. Be to, įrašą ausinėmis perklausantis protokoluotojas gali girdėti daugiau nei jo klausytojai teismo salėje. Prokuroras taip pat aiškino, kad įraše girdimi trikdžiai galėjo atsirasti įrašymo įrangai reaguojant, pavyzdžiui, į mobiliojo telefono skambutį.
Po teismo posėdžio T. Ulpis žurnalistams pakartojo tai, ką sakė teisme: „Jeigu yra klastojami tie pateikti duomenys, protokolai, tai jau kitas dalykas – jeigu įrašas neatitinka esmės, protokolo ir surašytas ne mūsų naudai, tai ką?“.
T.Ulpis teisme aiškino, kad įrašas nėra tapatus protokolui, abejojo tiek įrašo, tiek pagal jį daryto protokolo patikimumu. Protokole esą užfiksuotas jo teiginys, kad Mindaugas Žalimas jį informavęs apie šešis asmenis, kuriuos ketina nužudyti Drąsius Kedys, tačiau įraše tokių jo žodžių negirdėti.
Savo kaltę neigia
Dar vienoje su pedofilija susijusioje ir labai ilgai nagrinėjamoje byloje, atrodo, artėja finišas. Panevėžio miesto apylinkės teismo internetinėje svetainėje rašoma, kad teismas rugsėjo 30-ąją planuoja skelbti nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Kauno policijos pareigūnai Egidijus Kuckailis ir Rasa Kairienė kaltinami dėl pareigų neatlikimo. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras savo baigiamojoje kalboje teismo prašė tiek E. Kuckailį, tiek R. Kairienę pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį ir skirti jiems po 60 MGL (7800 Lt) baudą bei atimti teisę dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Abu teisiamieji savo kaltę neigia. „Aš esu nekaltas. Prašau teismo mane išteisinti“, – tardamas paskutinįjį žodį sakė buvęs Kauno Panemunės policijos komisariato viršininkas E. Kuckailis. Jam antrino ir buvusi kolegė. „Savo paskutiniajam žodžiui nesu pasiruošusi. Esu nekalta ir prašau teismo mane išteisinti“, – tepasakė R. Kairienė.
Tačiau teisėjas Kęstutis Venckus atmetė šį prašymą ir paskelbė, kad bylos nagrinėjimas baigtas. Teisiamiesiems taip ir nepavyko ištempti bylos nagrinėjimo iki tol, kol sueis senatis. O ji jau visai ne už kalnų – gruodžio 19-ąją.
Kauno pareigūnai E. Kuckailis ir R. Kairienė į teisiamųjų suolą sėdo dėl to, kad 2008 metų gruodį išdavė D. Kedžiui pažymą, kad jo ir L. Stankūnaitės mažametė dukra buvo seksualiai prievartaujama Kaune, L. Stankūnaitės tėvų bute. Vėliau Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis šia pažyma, iš motinos atėmė dukrą.
L. Stankūnaitė dėl to kreipėsi į prokuratūrą ir pareigūnams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2011 metų sausį Panevėžio miesto apylinkės teisme įvyko pirmasis teismo posėdis. Per tą laiką bylos nagrinėjimas buvo nuolat stabdomas, posėdžiai neįvykdavo dėl teisiamųjų ligų, advokatų užimtumo ar tiesiog juos keičiant kitais.
Petras KURMELIS
