„Susikibę rankomis apjuosime medžius ir neleisime jų kirsti“, - taip gargždiškiai kalbėjo, kai buvo vykdoma Klaipėdos gatvės rekonstrukcija, kurios metu krito kelios dešimtys ilgaamžių medžių. Dabar grėsmė iškilo Treniotos gatvę puošiantiems medžiams, mat paaiškėjo, kad vykdant minėtos gatvės rekonstrukciją būtina juos pašalinti.
Tačiau gyventojai kategoriškai priešinasi Gargždus apėmusiai kirtimo manijai ir net teigia, esą geriau gatvė tegul lieka neasfaltuota, bet žaliosios zonos išsaugotos. Susiklosčiusią situaciją bandyta spręsti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje pirmadienį surengtame pasitarime.
Sodino veltui
Treniotos gatvės gyventojai piktinasi, kad prieš 15-20 metų šalia jų sklypų esančioje valstybinėje žemėje, kur buvo vien kemsynai, pelkės, jie pasodino medžius. Pastarieji išaugę ne tik puošia gatvę, bet ir apsaugo nuo triukšmo, dulkių. O dabar, pasirodo, dėl Treniotos gatvės rekonstrukcijos nebus įmanoma išsaugoti nei eglaičių, nei daugiamečių kaštonų, nei pušaičių. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Stirbytė pasitarime informavo, kad pagal galiojančius teisės aktus, jei vyksta gatvės tiesimo, rekonstrukcijos darbai, medžių kirtimas gali būti atliekamas neatlygintinai. Gyventojų tokie pareiškimai nenuramino. „Medis yra mūsų sveikatos šaltinis. Apsaugo nuo vėjo, dulkių. Mes norime tartis, ieškoti kompromisų. Tvarka turi būti. Kodėl nebuvome informuoti anksčiau apie tokius ketinimus? Ar dabar viską lemia tik pinigai?“ – retoriškai klausė pasitarime dalyvavusi Treniotos gatvės gyventoja Irena Vilčinskienė. Jai pritarė ir kaimynė Laima Uktverienė: „Jau geriau tegu neasfaltuoja, bet medžius palieka.“
Derino beveik metus
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Rimantas Bogdžiūnas sakė, kad šis projektas su Transporto investicijų direkcija buvo derinamas beveik vienerius metus. „Gatvės projektavimo sąlygų sąvadas buvo gautas 2009 metų vasario mėnesį. Informacija apie projektavimo pradžią buvo paskelbta rajono laikraštyje, tačiau neatsirado nė vieno žmogaus, kuris būtų dėl to kreipęsis. Tad gegužę jau buvo atlikta projekto ekspertizė, o spalio mėnesį jį patvirtino Savivaldybės nuolatinė statybos komisija. Vėliau viską suderinome su Klaipėdos apskrities viršininko administracija“, - kalbėjo R. Bogdžiūnas. Treniotos gyventojai prisipažino, kad skelbimo laikraštyje nepastebėję. Kita vertus, anot jų, jei ir būtų matę, tai nieko nekeistų, mat skelbime informuojama apie rengiamą gatvės rekonstravimo techninį projektą, tačiau neužsimenama apie ketinimus kirsti medžius.
Primena girto traktorininko kelią
Medžių kirsti nereikėtų, jei gatvė būtų asfaltuojama toje vietoje, kur dabar yra žvyrkelis. Tačiau projekte numatytas jos pasisukimas (apie 5 metrus). Tarybos narys Algirdas Liaudanskis sakė, kad žmonėms, 20 metų gyvenantiems Treniotos gatvėje, turbūt net mintis nešovė, kad dėl rekonstrukcijos gali pasisukti gatvė ir reikės kirsti medžius, todėl nėra ko stebėtis, kad jie anksčiau nesikreipė į Savivaldybės administraciją. Į klausimą, kodėl numatytas gatvės pasisukimas, bandė atsakyti pasitarime dalyvavusi projektuotoja, UAB „Patvanka“ atstovė Angelė Žėglienė. „Atsižvelgėme į inžinerinius tinklus ir sklypų ribas. Gatvės pasisukimą lėmė dujotiekis“, - aiškino A. Žėglienė. Tarybos narys A. Liaudanskis paklausė, ar projektuotoja buvo nuvažiavusi į gatvę. „Pati nebuvau, tačiau kiti darbuotojai lankėsi“, - atsakė ji. „Kaip galima projektuoti, nenuvykus į vietą?“ – stebėjosi Tarybos narys. „Vadinasi, darbą atliko atmestinai“, - rėžė Treniotos gatvės gyventojai. Irena Vilčinskienė pridūrė, kad dabar ketinama asfaltuoti gatvė atrodo kaip girto traktorininko kelias. Taip pat Treniotos gatvės gyventojas Sigitas Petrauskas sakė, kad dujotiekis negali būti gatvės pasisukimo priežastis, mat po rekonstrukcijos jis liktų kitoje gatvės pusėje, kur nėra gyvenamųjų namų. Tad nėra jokios logikos.
Kaltas ne tik dujotiekis?
„Kieno interesai čia slepiami? Kodėl buvo nuspręsta asfaltuoti būtent Treniotos gatvę? Kokios svarbos šis objektas?“ – klausė gyventojai. Tarybos narys A. Liaudanskis pastebėjo, kad tik vienoje Treniotos gatvės pusėje yra gyvenamieji namai, tad prioritetą galbūt vertėjo teikti labiau apgyvendintoms teritorijoms. Kita vertus, dabar jau šaukštai po pietų. „Toje gatvės pusėje, kur nėra gyvenamųjų namų, anksčiau buvo žemė, nepritaikyta gyvenamajai statybai, tačiau jau 2008 metais buvo patvirtintas detalusis planas. Suformuoti sklypai yra beveik per metrą nuo dabartinio žvyrkelio, net šaligatviui vietos nėra. Tad labai tikėtina, kad gatvės pasisukimą lemia ne tik dujotiekis, bet ir klaidelės formuojant minėtus sklypus“, - svarstė politikas. Vėliau rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnysis specialistas Virmantas Sirutis „Bangos“ korespondentei paaiškino, kad žmonėms buvo grąžinta žemė buvusios žemės vietoje, vėliau detaliuoju planu ji buvo padalinta į du sklypus ir, kaip minėjo A. Liaudanskis, pakeista jos paskirtis. Tačiau, anot V. Siručio, jokių klaidelių čia nėra. „Sklypai yra lygiagretūs, gal gatvę kas į šoną nupylė“, - sakė jis.
Korekcijos atims laiko ir pinigų
Keletą valandų trukęs pasitarimas neišsekino gyventojų kantrybės. Jie ir toliau teigė norintys išsaugoti medžius, tad projektas turi būti koreguojamas. Tiek projektuotoja A. Žėglienė, tiek projekto rangovo UAB „Hidrostatyba“ statybos direktorius Algimantas Gailius sakė, kad koregavimas įmanomas, jei Savivaldybei pavyks susitarti su AB „Lietuvos dujos“ dėl dujotiekio. Mat gatvę būtų galima asfaltuoti esamo žvyrkelio vietoje, tačiau tam trukdo po juo nutiestas dujotiekis. Jeis jis būtų iškeltas, kliūčių neliktų. Pasitarime nuspręsta kreiptis į AB „Lietuvos dujos“ dėl projektavimo sąlygų. Tačiau R. Bogdžiūnas akcentavo, kad visa tai atims ir laiko, ir pinigų. „Pagal su rangovu UAB „Hidrostatyba“ pasirašytą sutartį rangos darbus numatyta atlikti iki 2010 m. rugsėjo. Yra galimybė tris mėnesius darbus pratęsti. Jei darbai nebus įvykdyti laiku, gali tekti grąžinti lėšas ES“, - apie galimas grėsmes informavo Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas.
Treniotos gatvės rekonstrukcijos statybos darbų vertė – 8,644 mln. Lt. Iš jų 7,745 mln. Lt gauta iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto. Per 900 tūkst. Lt – rajono Savivaldybės indėlis.
„Juk visos klaidos yra taisomos, projektai koreguojami. Tai ne įstatymai, ne šventa karvė, tad Administracija turės pasistengti. Juk Savivaldybė turi funkcionuoti žmogaus labui“, - sakė Tarybos narys Algirdas Liaudanskis. Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis taip pat ragino ieškoti kompromisų. „Jei skauda dantį, jį reikia arba taisyti, arba traukti lauk. Tad, jei projektas netenkina gyventojų, reikia ieškoti išeičių“, - sakė jis.
Agnė Adomaitė
