Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.
Stichijos negaili ir žmonių gyvybių
Praėjusį savaitgalį kai kuriuose Lietuvos regionuose prapliupus liūčiai, papildomo darbo turėjo ir ugniagesiai. Jų pagalbos prireikė nuo kelių šalinant nuvirtusius medžius, kai užtvino rūsys ir kai viena moteris įstrigo automobilyje apsemtoje gatvėje.
Iš viso tą dieną buvo gauti šeši iškvietimai, susiję su liūtimi. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovės Lauros Valauskienės teigimu, sostinės T.Narbuto gatvėje po liūties iš apsemto automobilio buvo išgelbėta sušalusi moteris. „Panevėžio ir Šilutės rajonuose bei Palangoje važiuota šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. Panevėžyje iš rūsio siurbtas vanduo. Ten šeštadienį irgi buvo didelė liūtis“, – sako L.Valauskienė.
Pernai vasarą būta panašių, tačiau stipresnių ir daugiau nuostolių atnešusių liūčių. Po karščio bangos atėjusi liūtis liepos pabaigoje visa savo galia smogė Kaunui. Medžiai virto visame mieste. O rugpjūčio pradžioje visoje šalyje praūžęs škvalas pareikalavo 4 žmonių gyvybių. Kaip pjūklu buvo nupjauti medžiai kelyje Alytus–Valkininkai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. A.Galvonaitė sako, kad silpnesnės ar stipresnės liūtys Lietuvai – ne naujiena. „Tokios liūtys kartu su klimato kaita tampa vis dažnesnės. Nieko keisto, kad po ilgos sausros iškrinta didesnis kritulių kiekis. Kai kada per trumpą laiką iškrinta mėnesio norma, o kartais ir daugiau“, – situacijos nedramatizuoja klimatologė.
„Ne veltui oro masių susidūrimo zonos vadinamos frontais. Susidūrus šiltoms ir šaltoms oro masėms formuojasi aukšti kamuoliniai debesys, jų viršūnės pasiekia net 15 kilometrų aukštį. Iš tokių galingų debesų galima laukti visko: ir smarkių liūčių su perkūnija, ir krušų, ir škvalų“, – anomalijų susidarymą aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
Pasak V.Ralienės, visi šie anomaliniai reiškiniai yra labai lokalūs. „Tame pačiame kaime vieną kraštą gali nusiaubti praūžęs vėjas, o kitas kraštas tik iš kaimyno sužinos, kad kažkas buvo. Tokių reiškinių dar bus šią vasarą“, – prognozuoja meteorologė.
Keisis ir mąstysena, ir gyvensena
Pasak specialistės, pamačius grėsmingus kamuolinius debesis, reikėtų atsakingai rengtis būsimai audrai, liūčiai, škvalui ir net krušai. „Reikėtų apžiūrėti namo stogą, kad vėjas nepagriebtų kokios nors atplaišos ir nenuneštų, reikėtų nestatyti automobilio ar pačiam nestovėti po senu medžiu. Sunkiausia kaimo žmogui su javais – jų nei paslėpsi, nei apdengsi. Čia jau laimės dalykas – ar tavo, ar kaimyno sklypui klius“, – sako V.Ralienė.
„Mums reikia pratintis prie tokių reiškinių. Ir ne tik prie smarkaus lietaus, bet ir prie sausrų, karščio bangų, stipresnių vėjų, škvalų, perkūnijų. Šie reiškiniai mūsų šalyje ekstremalėja. To priežastis – klimato kaita. Vyksta atšilimas“, – teigia klimatologė A.Galvonaitė.
Paklausta, kodėl šaltėja žiemos ir ar tikrai klimatas šyla, klimatologė atkirto: „Nereikėtų painioti orų su klimatu. Viena žiema šalta buvo, tai jau mes šaukiame, kad atšalo. Orai yra dinaminis reiškinys, jiems būdingi nukrypimai nuo normų, tačiau net ir jų intensyvumas rodo gamtos reiškinių ekstremalėjimą. Nėra vienos žiemos ar vasaros klimato. Tai ilgalaikis procesas, kuris pastaruoju metu įgavo didesnį pagreitį, nes jį išprovokavo žmonių veikla“, – šiltėjimo priežastis komentuoja specialistė.
Ar Lietuvai gresia naujų, šaliai nebūdingų anomalijų? Pasak daktarės, nebūdingi reiškiniai jau dabar juntami, pavyzdžiui, karščio bangos. „Lietuvoje aukštos temperatūros dienų būdavo vos kelios, o šiuo metu mes vis dažniau kalbame apie karščio bangas – kai aukšta temperatūra (+30 0C ir daugiau) tęsiasi savaitę, 10 dienų ar daugiau. Tokios bangos – normalus atogrąžų juostos reiškinys, tačiau Lietuvai tikrai nebūdingas“, – pasakoja klimatologė.
Pasak A.Galvonaitės, gamtos reiškiniai nenumaldomai ekstremalės. Mes kaskart vis šauksime, kad to dar nebuvo. „Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių klimatologai sutinka, kad šis dešimtmetis – pats šilčiausias (nuo instrumentinių stebėjimų pradžios). Klimatas akivaizdžiai šiltėja“, – sako klimatologė.
„Šią vasarą dar bus ekstremalių gamtos reiškinių. Su tuo reikia susitaikyti ir, svarbiausia – keisti savo mąstymą, gyvenseną. Nederėtų karštą vidurdienį vaikščioti miesto gatvėmis, juo labiau mažus vaikus tampyti – tai pavojinga sveikatai. Reikia išmokti gyventi kitaip, taikytis prie besikeičiančių gamtos sąlygų. Patys prisidirbome – patys dabar ir kenčiame“, – apie besikeičiančio klimato ypatumus pasakoja A.Galvonaitė.
Šiltėjimą keičia atšalimas?
O vienas žymiausių Žemės klimato modelių ekspertų Mojibas Latifas tvirtina, kad planetos šiltėjimą jau pradeda keisti vieną ar kelis dešimtmečius truksiantis staigus atšalimas.
Kylio universiteto (Vokietija) Leibnico jūrų tyrimų instituto profesorius dar prieš 2 metus pareiškė, kad dėl šios priežasties netrukus žmonės pamanys, jog pasaulinis atšilimas pasibaigė. Nors profesoriaus M.Latifo požiūriui pritaria nedaug klimato ekspertų, vis daugiau mokslininkų sutinka, kad artimiausių metų klimato kaitos prognozės anaiptol nėra tokios patikimos, kaip buvo manoma anksčiau.
M.Latifas prognozuoja, kad jau artimiausiais metais natūralus planetos klimato atšalimo ciklas „įveiks“ dėl žmonių veiklos vykstantį klimato šiltėjimo procesą. Atšalimo ciklą esą sukels Šiaurės Atlante vykstantys cikliniai vandenyno srovių pokyčiai. Šį klimato fenomeną specialistai vadina Šiaurės Atlanto svyravimu.
Priešingai nei dauguma tradicinės klimato šiltėjimo teorijos šalininkų, mokslininkas mano, kad pastaruosius 30 metų fiksuojamas klimato šiltėjimas gali būti susijęs su Šiaurės Atlanto svyravimu. Kokia tikroji šio reiškinio įtaka atšilimui, dar reikia išsiaiškinti. Pasak klimatologų, šiuo metu prasideda šaltoji Šiaurės Atlanto svyravimo fazė.
M.Latifo teigimu, Šiaurės Atlanto svyravimas paaiškina, kodėl Sahelio regionas Afrikoje jau atsigavo nuo praėjusio amžiaus 8-ąjį ir 9-ąjį dešimtmetį niokojusių smarkių sausrų. Su tuo sutinka ir Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos Klimato prognozių skyriaus vadovas Džeimsas Merfis. Jis pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto svyravimas yra susijęs su Indijos vandenyno musonais, Atlanto uraganais ir jūros ledo pokyčiais Arktyje.
Profesoriaus M.Latifo manymu, jau artimiausiais metais gali prasidėti vieną ar du dešimtmečius truksiantis naujas klimato pokyčių etapas, kada vidutinė temperatūra pasaulyje nukris.
Šonas šyla, šonas šąla. Kas? Ne, ne durys, tai – klimatas! Kai klimatologai pateikia skirtingas prognozes, paprastam žmogui belieka laukti ir stebėti: o kas gi bus toliau? Megsime šiltesnes kojines, statysime namus su oro kondicionieriais ar lipdysime pylimus nuo potvynių? Išgyvename iš ties įdomų, permainingą ir sunkiai nuspėjamą laikotarpį.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
