Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Grybautojai turėtų ne tik taisyklingai išrauti ar nupjauti grybus, tausoti miško paklotę, bet ir pagalvoti apie miško gyventojus. Kai kuriems iš jų grybų rinkėjai šiuo metu gali atnešti pražūtį, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Įsibėgėjant grybavimo sezonui portalas LRT.lt primena, kaip grybauti nedarant žalos gamtai.
Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus. Be to, draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,5 cm, taip pat voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1 cm.
Taisyklėse nurodyta, jog grybaujant grybas išraunamas arba nupjaunamas prie žemės, tačiau, kaip teigia S. Paltanavičius, mikologai skirtingai rekomenduoja rinkti grybus: „Vieni sako, kad reikia nupjauti, kiti – kad išrauti pasukant grybą, mat po pjovimo likusi grybo dalis pradeda pūti, vėliau puvinys patenka į bendrą grybieną. Viską reikėtų vertinti pagal situaciją. Pavyzdžiui, jei baravykas vos besilaiko, yra iškilęs į paviršių, o ne slepiasi samanose, tai reikėtų jį pasukti ir išrauti.“
Beje, taisyklės taip pat numato, jog „draudžiama grybaujant ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus.“
Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas S. Paltanavičius apgailestauja, kad daugelis grybautojų vis dar įsigudrina automobiliu nuvažiuoti iki pat grybyno, transporto priemones stato ant miško pakločių ar samanų.
„Automobiliai turi būti paliekami miško keliuose ar specialiose aikštelėse, kurių miškuose tikrai nemažai“, – LRT.lt kalbėjo gamtininkas, pridurdamas, kad miškininkai, aplinkosaugininkai bei policijos pareigūnai labai griežtai vertina tokius prasižengimus.
Vienas svarbiausių dalykų, anot gamtininko, yra rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstame. „Tikrai nenorėkime parsinešti kuo daugiau grybų, kartais ne tik abejotinos vertės, bet ir abejotinų rūšių. Labai gaila, bet kasmet Lietuvoje keletas žmonių mirtinai apsinuodija, dažniausiai žalsvosiomis musmirėmis, kurios labai panašios į žaliąsias ūmėdes ar kitus panašius grybus“, – aiškina S. Paltanavičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu paukščiai bei žvėrys augina mažus jauniklius, todėl reikia atminti, kad kartais grybo kaina gali būti per didelė: „Parsinešime keletą grybų, o nuo lizdų nubaidysime paukščius, kurių jaunikliai ar padėti kiaušiniai vėsiu oru, lyjant lietui ar dėl plėšrūnų gali žūti“, – apie galimus padarinius pasakoja S. Paltanavičius.
Grybautojai turėtų atminti, kad taisyklės neleidžia grybauti rezervatuose bei nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. grybus rinkti ornitologinių draustinių miškuose. Tuo metu privačiuose miškuose, esančiuose arčiau kaip 100 m iki miško savininko sodybos, grybus rinkti leidžiama tik miško savininkui sutikus.
Dar keli patarimai grybautojams:
Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant. Tuomet grybai būna kietesni, tvirtesni. Grybavimui tinka balaninės ir plastikinės pintinės su tarpeliais dugne. Būtina turėti peilį.
Grybai greitai kirmija, todėl parvykus iš miško negalima grybų palikti kitai dienai. Baravykų guote net apie 50 skirtingų vabzdžių sudeda kiaušinius, iš kurių per kelias valandas išsivysto lervos, paversdamos grybą judančia mase.
Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl jokiu būdu nerekomenduojama grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose ir skveruose.
