• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Galingi prekybininkų čiuptuvai

Paslaptingai tyliai šių metų birželio 25 d. Seime priimtas ir Prezidentės pasirašytas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas įeis į istoriją kaip paradoksaliausias įstatymas.

Paslaptingai tyliai šių metų birželio 25 d. Seime priimtas ir Prezidentės pasirašytas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas įeis į istoriją kaip paradoksaliausias įstatymas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paradoksalu, kad žodžiai apie prekiaujančiųjų pieno gaminiais nesąžiningų veiksmų draudimą išliko tik įstatymo pavadinime, o skyrius apie prekybininkų kontrolę po lobistų invazijos Seime tiesiog išgaravo. Taip mūsų įstatymų leidėjai nuvylė ir Europos komisarą Filą Hoganą, kuris su dideliu pritarimu pasitiko žinią apie lietuvių bandymą pažaboti prekybininkų apetitą.

REKLAMA

Oficialiai nesiskundžia

Lobistai prekybininkų užsakymą atliko idealiai. Tokią išvadą atvirai padarė žemdirbių organizacijų vadovai, jiems neoficialiai pritaria ir pieno perdirbėjai. Tačiau – tik neoficialiai. Oficialiai pieno perdirbėjai savo santykių su prekybininkais nekomentuoja. Nė už ką. Prašo: „Būk žmogus, tik neminėk mano pavardės ir įmonės pavadinimo“. Pažadėjome.

REKLAMA
REKLAMA

„Tarkime, papasakosiu jums apie derybų su prekybininkais niuansus – kas nuo to pasikeis? Be to, tų teiginių aš negalėčiau įrodyti, taigi teisme pralaimėčiau, o prekybininkai mūsų įmonę įrašytų į juodąjį sąrašą ir mums tektų sumažinti pardavimus vidaus rinkoje“, – aiškino savo ir kolegų tylėjimo priežastis vienos pieno perdirbimo įmonės atstovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie prekybininkų galią prieš išvykdama atostogauti kalbėjo ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė: „Tariausi su Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu dėl valstybės bandymo riboti prekybininkų veiksmus. Jis mūsų iniciatyvai pritarė, užsiminė, kad santykiais su prekybininkais skundžiasi beveik visos Rytų Europos valstybės.“

REKLAMA

Prekybininkų apetitas

Absoliuti dauguma pieno gamintojų piktinasi lygindami pieno supirkimo ir pieno produktų kainas parduotuvėse. Kodėl geriamo pieno kaina tiek daug užauga, kol pasiekia vartotojus? Žinoma, susidaro pieno perdirbimo, produktų pervežimo į parduotuves, jų saugojimo bei prekiavimo išlaidos. Tarkime, kad galutinė kaina yra tokia, kokia yra, tačiau ar teisingai ji paskirstoma grandinėje nuo gamintojų iki vartotojų?

REKLAMA

Štai Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys liepos mėnesį pateikė duomenis apie pagrindinių maisto produktų kainų struktūros sudėtį. Taigi, remiantis LAEI mokslininkų skaičiavimais, geriamojo 2,5 proc. riebumo pieno, kuris pardavinėjamas didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, kainos struktūra 2015 m. gegužės mėnesį buvo tokia: 17 proc. kainos sudarė PVM, 25 proc. atiteko pieno gamintojams, 36 proc. sudarė pieno perdirbėjų dalis ir 22 proc. pasiliko prekybininkai. Daugoka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, prekybininkai ankstesniais metais uždirbdavo ir daugiau. Pavyzdžiui, jų dalis 2014 m. sausio mėnesį sudarė net 30 proc. Tačiau statistika neatspindi papildomų, užslėptų mokesčių, kuriuos prekybininkai taiko pieno produktų gamintojams. Taigi ar įmanoma sutramdyti prekybininkų norus siekti vadinamojo antpelnio? Gegužės mėnesį tokį įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerija. Nors daug kas kritikuoja šį įstatymą, tačiau štai ką apie tai galvoja buvęs pieno perdirbimo įmonės „Aukštaitijos pienas“ direktorius, o dabar ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius: „Ministrė padarė, kiek galėjo padaryti. Tai pirmoji ministrė, kuri pabandė perdirbėjams prispausti uodegą. Nesistebiu, kad nepavyko. Šis krūvis ne jos pečiams.“

REKLAMA

Skirtingos Seimo narių versijos

O kas prekybininkus galėtų pastatyti į jiems prideramą vietą? Ir apskritai, kaip nutiko, kad ministrės V.Baltraitienės užregistruotas įstatymas po svarstymo Seime tapo neatpažįstamas? Pabandykime išnarplioti šį kamuoliuką. Ką apie tai žino Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai? Dabar sergantis Seimo KRK narys Kazys Starkevičius prieš operaciją viešai tvirtino už minėtą įstatymą nebalsavęs. Dėl kokių priežasčių projekte neliko skyriaus apie prekybininkus?

REKLAMA

„Vyriausybė mus kaltina neteisingai, nes tą dalį, kurioje buvo ketinama reguliuoti prekybininkus, atsiėmė pati Vyriausybė, o ne Seimas. Be to skyriaus šis įstatymas – kaip iškastruotas kumeliukas, todėl ir nebalsavau“, – tvirtino K.Starkevičius.

Jo kolega Jonas Kamblevičius pateikė kitą versiją: „Labai stebėjausi, kaip nevykusiai Seime buvo bandoma pažaboti prekybininkus. Kai jau buvo susiformavusi nuomonė, kad reikia pritarti pasiūlymui prekybininkams nustatyti antkainio ribą iki 10 proc., visas frakcijas pasiekė žinia to nedaryti, nes tokiu atveju įstatymas bus blokuojamas.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomikos komiteto ultimatumas

Toliau vynioti kamuoliuką padėjo ministrė V.Baltraitienė: „Mano pasiūlytas projektas užstrigo Seimo Ekonomikos komitete. Apie tai informavau premjerą ir priminiau, kad tame komitete yra ir jo partijos narių.“

Kaip sakoma, griebkime jautį už ragų – kalbiname Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Remigijų Žemaitaitį. Taigi kaip čia yra, ar tai jo vadovaujamas komitetas negailestingai „iškastravo“ žemės ūkio ministrės užregistruotą įstatymą? Kodėl jie nenori pažaboti prekybininkų?

REKLAMA

„Mes negalėjome pritarti įstatymo projektui, nes jis prieštaravo ES direktyvoms ir LR Konstitucijai. Todėl reikėjo pasirinkti – arba jį atmesti, arba pataisyti. Štai mes ir pasiūlėme pataisas. Apskritai aš siūlau žemės ūkio ministrei mūsų nekaltinti, nes pirmiausia būtent Žemės ūkio ministerija neatliko savo darbo. Be to, įstatymas buvo pateiktas birželio viduryje, o nuo birželio 29 d. Seimas nerengia plenarinių posėdžių, taigi reikėjo skubėti. Ar ji to nežinojo, o gal tai darė specialiai?“ – piktinosi R.Žemaitaitis.

REKLAMA

Ar įmanoma įstatymais apriboti produktų antkainių dydį?

„Beviltiškas reikalas. Prekybininkai suras būdų, kaip kitaip savo klientus apmokestinti ir paslėpti nesąžiningus veiksmus. Aš net įtariu, kad kai kurias įstatymo pataisas parengė patys prekybos tinklai“, – iš peties rėžė R.Žemaitaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Kas toliau?

Suinteresuotos organizacijos šiuo metu vėl renka įstatymo tobulinimo pasiūlymus. Kokia eiga?

„Prieš kelias dienas pasikviečiau teisininkus ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narius, svarstėme, ieškojome išeities. Nusprendėme, kad antrą arba trečią rugsėjo savaitę įstatymo taisymą įtrauksime į Seimo darbotvarkę ir svarstysime įvairių organizacijų pasiūlymus, kaip įstatymą tobulinti. Tačiau iš karto perspėju – jeigu pasiūlymai prieštaraus kitiems įstatymams, ES reikalavimams ir LR Konstitucijai, Ekonomikos komitetas priims vienbalsį sprendimą atmesti naują projektą ir pasiūlyti jį tobulinti“, – išsklaidė iliuzijas R.Žemaitaitis.

LAEI mokslininkai nustatė, kad šių metų gegužę geriamojo 2,5 proc. riebumo pieno kainos struktūra buvo tokia: 17 proc. kainos sudarė PVM, 25 proc. atiteko pieno gamintojams, 36 proc. sudarė pieno perdirbėjų dalis ir 22 proc. pasiliko prekybininkai.

Siūlysime pažaboti prekybininkus

Jonas Sviderskis , Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius

Mes pritariame laisvai, bet ne savivalės rinkai. Štai ir EK komisaras F.Hoganas pritaria mūsų idėjai. Tiesa, jis nepataria, kaip tai padaryti. Tai štai mes būsime pirmieji, pateikę pasiūlymus, kad paskui mūsų nekritikuotų, kad nesiėmėme jokių priemonių. Mes siūlysime, kad valstybė nustatytų antkainio ribas įvertinant prekybos įmonių plotą. Kuo plotas didesnis, tuo antkainio dydis turi būti mažesnis – nuo 10 iki 20 proc. Kai kas tikina, kad tokiu atveju prekybininkai suras papildomų apmokestinimo būdų. Todėl mes siūlome prekybos įmonėms drausti atskiromis sutartimis pieną ir pieno produktus tiekiančioms įmonėms nustatyti bet kokius papildomus paslėptus mokesčius, kompensacijas, ar kitaip perkelti mažmeninės prekybos įmonių veiklos riziką tiekėjams bei varžyti jų galimybes laisvai veikti rinkoje, pardavinėti pieną už žemesnę nei faktinė jo įsigijimo kaina. Be to, pieno ir pieno produktų pirkimo-pardavimo sutartys tarp tiekėjo ir mažmeninės prekybos įmonių turi būti rašytinės, o pasirašius per 5 darbo dienas turi būti pateikiamos Rinkos reguliavimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir LR Konkurencijos tarybai.

REKLAMA

Akis už akį

Vytautas Lekešys , žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ generalinis direktorius

Manau, kad tiek teikiant „Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą“, tiek dabar ruošiantis jį taisyti elgiamasi neracionaliai, pasirinkta gaisrų gesinimo taktika. Pasigendu nuoseklumo. Reikėjo atlikti skaičiavimus, gal net išbandyti pilotinį projektą. Be to, manau, kad reikėjo apskritai boikotuoti tokį įstatymą, iš kurio išmesti reikalavimai prekybininkams. Kita vertus, manau, kad prekybininkus turi kontroliuoti ne žemės ūkio ministrė, o Vyriausybė. Ir tai galima pasiekti. Argi normalu, kad prekybininkai taiko kažkokius papildomus mokesčius, o Vyriausybė negali nieko padaryti. Juk tai kaip tik yra laisvosios rinkos pažeidimas. Sako, dėl tokių reikalavimų iš EK sulauktume baudos. Abejoju. Kita vertus, yra galimybės taikyti netarifines priemones. Jeigu jūs negerbiate valstybės gamintojų, tai kodėl valstybė turėtų jiems taikyti tokias plačias galimybes? Kaip sakoma, akis už akį, jeigu kitaip susitarti neįmanoma.

Komisaras ragino padirbėti

Bronis Ropė , Europos parlamento narys

Labai nustebau, kaip Seime buvo svarstomas šis įstatymas. Prezidentūros atstovai, Konkurencijos tarybos nariai ir prekybininkai Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje aiškino, kad nereikia šio įstatymo, nes suinteresuotos pusės gali geruoju susitarti. Tai kodėl nesusitaria? Manau, kad nenorima susitarti. Kai kalbėjome apie paramą Lietuvos pieno gamintojams, EK komisaras F.Hoganas žadėjo paramą, tačiau pridūrė, kad ir mes turime padirbėti – parengti efektyvų paramos mechanizmą, kad parama nepatektų nei perdirbėjams, nei prekybininkams. Kai užsiminiau apie prekybininkų veiksmus, komisaras manęs paklausė: „Ką veikia demokratiškai išrinkta Lietuvos Vyriausybė?“ Pasigyriau, kad įsigaliojo „Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas“. Tada dar nežinojau, kad šiame įstatyme neliko straipsnio apie prekybininkus. Ribodami prekybininkų veiksmus pažeisime ES direktyvas? Neraginu pažeidinėti, tačiau mūsų argumentas gali būti toks: kam reikėjo ES skirti milžiniškas sumas gyvulininkystei plėsti, jeigu dabar šį sektorių norima sužlugdyti.

Absoliutus turtingiausių žmonių Lietuvoje 2014 m. dešimtuko lyderis yra „Vilniaus prekybos“ (VP) valdybos pirmininkas Nerijus Numavičius – 1,3 mlrd. eurų. Antrą vietą užima VP grupės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius – 350 mln. eurų. Ketvirtoje vietoje yra VP grupės akcininkas Vladas Numavičius – 241 mln. eurų. Penktoje vietoje yra prekybos tinklo „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis – 222 mln. eurų. Šeštas –VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius – 195 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų